Alkoholinių
gėrimų
akcizo
didinimas
ir
prieinamumo
apribojimas
trumpinant
alkoholio
pardavimo
laiką
sumažino
Lietuvos
ir
likusių
Baltijos
šalių
gyventojų
mirtingumą,
taip
pat
prisidėjo
prie
gyvenimo
trukmės
ilgėjimo.
Sugriežtinta
alkoholio
kontrolė
labiausiai
prisidėjo
prie
vyrų
ir
neženkliai
prie
moterų
mirtingumo
sumažinimo.
Šios
išvados
pateikiamos
rugpjūčio
31
pasirodžiusio
žurnalo
„The
Lancet
Regional
Health
Europe“
publikacijoje
„Impact
of
the
WHO
best
buys
for
alcohol
policy
on
consumption
and
health
in
the
Baltic
countries
and
Poland
2000-2020“.
Straipsnyje
analizuojami
apibendrinti
24-ių
mokslinių
straipsnių
rezultatai
apie
Baltijos
šalyse
ir
Lenkijoje
įgyvendintas
alkoholio
kontrolės
priemones
ir
jų
poveikį
visuomenės
sveikatai.
Svarbiausi
ribojimai
Išanalizavus
visus
Baltijos
šalyse
ir
Lenkijoje
įgyvendintus
mokesčių
didinimo
ir
prekybos
valandų
sutrumpinimo
bent
20
proc.
atvejus,
buvo
nustatyta,
kad
šios
alkoholio
kontrolės
priemonės
susiję
su
statistiškai
reikšmingu
vyrų
mirtingumo
dėl
visų
priežasčių
sumažėjimu
vidutiniškai
2,3
proc.
kasmet
ir
statistiškai
nereikšmingu
kasmetiniu
moterų
mirtingumo
dėl
visų
priežasčių
sumažėjimu
1,1
proc.
Didžiausią
teigiamą
poveikį
Lietuvos
gyventojų
sveikatos
rodikliams
turėjo
keturi
svarbiausi
įvykiai:
„blaivybės
metai“
2008
metais,
kai
padidintas
akcizas
ir
apribota
alkoholio
reklama
dienos
metu,
2009
metais
apribota
galimybė
nakties
metu
įsigytą
alkoholį
išsinešti,
2017
metai,
kai
ženkliai
padidintas
akcizas,
ir
2018
metai,
kai
sutrumpintas
prekybos
alkoholiu
laikas,
padidintas
alkoholio
įsigijimo
ir
vartojimo
amžius
iki
20
metų,
uždrausta
alkoholio
reklama.
Tyrimo
rezultatus
apžvelgęs
Lietuvos
sveikatos
mokslų
universiteto
(LSMU)
Sveikatos
tyrimų
instituto
vadovas
prof.
Mindaugas
Štelemėkas
pastebi,
kad
iki
šiol
didžiausias
alkoholio
kontrolės
politikos
poveikis
mažinant
su
mirtingumu
susijusius
sveikatos
netolygumus
buvo
nustatytas
Lietuvoje.
„Atlikus
2012–2019
m.
periodo,
per
kurį
buvo
įgyvendinta
eilė
itin
reikšmingų
alkoholio
kontrolės
priemonių,
duomenų
analizę
apskaičiuota,
kad
su
išsilavinimu
susiję
bendro
mirtingumo
netolygumai
tarp
vyrų
sumažėjo
18
proc.,
tarp
moterų
–
14
proc.
Pagrindinės
žemiausią
ir
aukščiausią
išsilavinimą
turinčių
vyrų
mirtį
sukeliančios
priežastys
buvo
išoriniai
sužalojimai
bei
infekcinės
ligos.
Abi
priežastys
iš
dalies
siejamos
su
alkoholio
vartojimu“,
–
tyrimo
rezultatus
komentavo
profesorius.
Pasak
prof.
M.
Štelemėko,
mokslininkai
pastebi,
kad
legalaus
alkoholio
įsigijimo
ir
vartojimo
amžiaus
padidinimas
nepadeda
greitai
sumažinti
mirtingumo,
nes
jauni
asmenys
tiesiog
miršta
rečiau.
Ankstesnių
tyrimų
rezultatai
rodo,
kad
alkoholio
pirkimo
amžiaus
didinimas
turi
reikšmę
ilgalaikėje
viso
gyvenimo
perspektyvoje.
Visgi,
2018
metais
Lietuvoje
padidinus
alkoholio
įsigijimo
ir
vartojimo
amžių
nuo
18
iki
20
metų,
buvo
pastebėtas
nedidelis,
bet
greitas
mirčių
sumažėjimas.
Iššūkis
–
didelis
legalaus
alkoholio
suvartojimas
Remiantis
2019
metų
duomenimis
buvo
apskaičiuota,
kad
Lietuvoje
neapskaitytas
alkoholio
vartojimas
galėjo
siekti
apie
1
litrą
absoliutaus
alkoholio,
tenkančio
vienam
gyventojui
per
metus,
arba
8.3
proc.
nuo
bendro
alkoholio
suvartojimo.
Apibendrinama,
kad
didžiausią
iššūkį
visuomenės
sveikatai
visgi
kelia
pakankamai
aukštas
apskaityto
(legalaus)
alkoholio
suvartojimo
kiekis
Lietuvoje.
Didesni
tarpvalstybinės
prekybos
svyravimai
pastebėti
tarp
Estijos
ir
Latvijos.
Reaguodama
į
augančią
tarpvalstybinę
prekybą
2019
m.
Estija
sumažino
alkoholio
akcizus
25
proc.,
o
Latvija
atsakė
laikinu
15
proc.
akcizų
sumažinimu
stipriajam
alkoholiui.
COVID-19
pandemija
taip
pat
sumažino
tarpvalstybinę
prekybą
alkoholiu.
Alkoholio
reklamos
draudimo
poveikį
įvertinti
yra
kur
kas
sunkiau.
Baltijos
šalių
(įgyvendinant
reklamos
draudimus)
ir
Lenkijos
atveju
(liberalizuojant
reklamą)
nebuvo
užfiksuota
tiesioginio
su
alkoholio
reklamos
draudimu
susijusio
alkoholio
suvartojimo
mažėjimo.
Tačiau
šiose
šalyse
vyko
kompleksiniai
alkoholio
kontrolės
pokyčiai.
Tokiu
atveju,
kai
alkoholio
reklamos
ribojimai
įgyvendinti
kartu
su
kitomis
alkoholio
kontrolės
priemonėmis,
alkoholio
reklamos
reglamentavimo
pokytis
galėtų
būti
vertinamas
kaip
kitų
įgyvendinamų
alkoholio
kontrolės
priemonių
efektą
sustiprinantis
veiksnys.
Skaudžios
Lenkijos
pamokos
Priešingai
nei
Baltijos
šalys,
kurios
2000–2020
metais
įgyvendino
eilę
sprendimų,
sugriežtinusių
alkoholio
kontrolę,
Lenkija
savo
alkoholio
kontrolę
nuosekliai
silpnino.
2001
metais
alui
buvo
padaryta
išimtis,
leidžiant
šio
gėrimo
reklamą
televizijoje.
2002
metais
30
proc.
sumažintas
alkoholio
akcizas
stipriesiems
gėrimams.
Galiausiai
2010
metais
alkoholio
pramonė
inicijavo
rinkodaros
kampaniją
ir
skatino
mažų
degtinės
buteliukų
pardavimą.
Tokio
tipo
buteliukų
pardavimai
išaugo
iki
1.1
mlrd.
vienetų
per
metus.
