Mykolo Romerio universitete (MRU) startuoja parodų ciklas „Teisė ir pareiga: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1922 m.“, skirtas artėjančiam 1922 m. spalio 10 dienos moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui paminėti. Siekiant pabrėžti rinkimų svarbą demokratinėje valstybėje MRU vasario 9 – kovo 11 dienomis bus eksponuojami įvairūs dokumentai ir fotografijos iš skirtingų Lietuvos muziejų, anksčiau šios ekspozicijos buvo demonstruojamos Lietuvos Respublikos Seime. Parodą visuomenė gali aplankyti MRU centrinėje Rotondinėje, Ateities g. 20, Vilniuje, darbo dienomis nuo 8 iki 19 valandos ir šeštadieniais nuo 9 iki 18 valandos.
1920-1940 metų įvykiai paklojo pamatus tolesnei Lietuvos Respublikos demokratiniai raidai – tai buvo pirmieji demokratiniai, visuotiniai, tiesioginiai, lygūs ir slapti tautos atstovybės – Seimo rinkimai. Šiuose rinkimuose pirmą kartą lygiai su vyrais varžėsi ir į Seimą buvo išrinktos moterys. Jos Lietuvoje rinkimų teisę gavo anksčiau, nei moterys kai kuriose Vakarų Europos valstybėse. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų istorija yra pasakojama remiantis Seimo rinkimų įstatymų taisyklėmis „Seimą sudaro tautos atstovai. Atstovai renkami visuotiniu, lygiu, betarpišku ir slaptu balsavimu, proporcingąja rinkimų sistema.“ Parodoje bandoma atskleisti, ką reiškė kiekvienas šių žodžių atskirai ir ką jie reiškė kartu, kas yra visuotinai, lygūs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas ir proporcinė rinkimų sistema. Taip pat atskleidžiama, kaip buvo organizuojami patys rinkimai, sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija, kaip Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į rinkimų apygardas, kaip kito atstovavimo norma.
Reikėtų pabrėžti, kad anuomet Lietuvos piliečiai neturėjo galimybės tiesioginiuose rinkimuose rinkti Lietuvos Respublikos Prezidento. Jį rinko Seimo nariai, vėliau „ypatingieji tautos atstovai“, dar vėliau pavadinti tiesiog „tautos atstovais“. Todėl rinkimų procesui iliustruoti pasitelkta ikonografinė medžiaga iš savivaldos ir Klaipėdos krašto seimelių rinkimų, kuriuose paisyta visų pagrindinių rinkimų nuostatų. Taip pat parodoje pristatomi tipiškos rinkimų agitacijos atributai, plakatai ir karikatūros, kurios atkleidžia spalvingą ir daugiaprasmę ano meto vizualiąją komunikaciją.
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai saugomi Alytaus kraštotyros muziejuje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno miesto muziejuje, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Kretingos muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Rokiškio krašto muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje ir Lietuvos Seimo archyve.
Parodos rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, dr. Alvidas Lukošaitis, Artūras Zeleniakas, paskolinęs fotografiją iš asmeninio archyvo bei dizainerė Giedrė Putraitė, leidusi pasinaudoti autoriniais grafiniais sprendimais.
Šios parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorės – Jolanta Laurinaitienė ir Jurgita Kelpšienė.
Parodos partneriai: Alytaus kraštotyros muziejus, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas, Kauno miesto muziejus, Kauno technologijos universiteto biblioteka, Kretingos muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
