UKRAINOS GUR (Vyriausiojo žvalgybos valdyba, – red. past.) ATSKLEIDŽIA RUSIŠKO DRONO V2U DETALES: VISIŠKAI AUTONOMIŠKAS, ATSPARUS REB POVEIKIUI IR GEBANTIS SAVARANKIŠKAI ATAKUOTI.
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) paskelbė pirmą išsamią analizę apie mažai žinomą rusišką kamikadzę-droną V2U, pasižymintį dirbtiniu intelektu. Šis bepiločio orlaivio modelis sukurtas veikti visiškai autonomiškai ir taikliai smogti net ir visiškai praradus ryšį ar esant izoliacijai nuo išorinių sistemų.
V2U – tai naujos kartos dronas, kurio pagrindas – visiška autonomija. Net jei būtų užslopintas GPS signalas, prarastas ryšys su operatoriumi ar taikomos radijo elektroninės kovos (REB) priemonės, įrenginys sugeba pats pasiekti tikslinį rajoną naudodamasis vizualine navigacija.
Toliau, pasitelkdamas dirbtinio intelekto algoritmus, jis pats atpažįsta ir pasirenka taikinius bei priima sprendimą smogti – visiškai be išorinio valdymo.
Tokia architektūra reikalauja vidinės vizualinių orientyrų bazės ir objektų atpažinimo modelių, kurie saugomi integruotame 128 GB SSD diske. Dėl to V2U tampa itin pavojingu mūšio lauke, kur tradiciniai dronai dažnai tampa bejėgiai ir „akli“.
Šio drono „smegenys“ – tai Nvidia Jetson Orin platforma, viena galingiausių įterptinių DI sistemų pasaulyje. Ji plačiai naudojama robotikoje, autopilotuose ir stebėjimo sistemose.
V2U atveju ši platforma apdoroja vaizdo srautą realiuoju laiku, atpažįsta taikinius ir priima sprendimus. Visa tai integruota į kinišką mini kompiuterį Leetop A603 – komerciškai prieinamą platformą, optimizuotą DI užduotims ir didelių duomenų kiekių apdorojimui.
Būtent ši sistema leidžia dronui skristi visiškai autonomiškai: orientuojantis pagal reljefą ir objektus, atpažįstant transporto priemones, ugnies taškus bei gyvąją jėgą.
Kritiškai svarbi šioje grandinėje – kamera, kurios modelis kol kas nežinomas, tačiau sprendžiant iš vaizdo kokybės ir DI veikimo – greičiausiai ji gali transliuoti aukštos raiškos vaizdą nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų. Tikėtina, kad tai civilinės paskirties kamera, tačiau priklausanti aukštesnei kainų klasei.
SKRYDŽIO CHARAKTERISTIKOS IR KOVINĖ APKROVA
Bazinis V2U modelis aprūpintas elektriniu varikliu ir 34 Ah talpos baterija. Tai leidžia skristi iki vienos valandos, esant kruiziniam 60 km/h greičiui. Tokiu būdu dronas gali įveikti 30–40 km atstumą. Tačiau jau užfiksuota ir versija su vidaus degimo varikliu, leidžianti išplėsti veikimo nuotolį iki 100 km – tai jau strateginio-taktinio lygmens gylis.
Dronas paleidžiamas naudojant pneumatinę katapultą – tai įprastas mažiems bepiločiams taikomas metodas, leidžiantis naudoti neparuoštas starto aikšteles. Sparnų ilgis siekia 1,2 metro, o kovinė apkrova – iki 3,5 kg. Viename iš išanalizuotų pavyzdžių buvo įrengta kombinuota kovinė galvutė – kumuliatyvinė-stiklo-
DIRBTINIS INTELEKTAS PRIEŠ KLASIKINĘ LOGIKĄ
Skirtingai nei FPV tipo dronai, kuriems būtinas nuolatinis operatoriaus valdymas ir vaizdo ryšys, V2U veikia kaip savarankiška kovinė sistema. Jetson Orin pagrindu veikiantys algoritmai ne tik seka iš anksto nustatytą tašką, bet ir atpažįsta taikinius, nustato jų prioritetus bei priima sprendimus dėl smūgio – net ir tada, kai neveikia navigacija ar ryšys.
Tokie gebėjimai pakelia dronų karo standartus į naują lygmenį. Tai ne tik „išmani bomba“, bet ir savotiškas žemės pagrindu veikiantis sparnuotos raketos atitikmuo su mašininiu matymu ir adaptaciniu elgesiu. Tuo pačiu, dėl civilinių komponentų naudojimo, tokio drono savikaina išlieka gana nedidelė.
Nepaisant įspūdingų galimybių, V2U lieka pažeidžiamas fizinio perėmimo atveju: jo korpusas, komponentai ir elektronika rodo, kad tai serijinė, bet ne pramoninio lygio gamyba – tikėtina, pasitelkiant mišrias gamybos grandines Rusijoje ir Kinijoje. Civilinių modulių naudojimas reiškia, kad nėra įdiegtos aparatinės apsaugos nuo įsilaužimo, o duomenų saugojimas atvirame SSD diske gali palengvinti techninę žvalgybą, jei dronas būtų perimtas nepažeistas.
—
Štai taip evoliucionuoja dronų technologijos. Dabar klausimas mūsų karo genijams ir visiems „fotelinių pajėgų“ analitinio bataliono ekspertams: kaip planuojame apsaugoti savo haubicas, „Vilkus“, tankus? Gal žinote kokių būdų? Priešnuodžių?
Suprantu, kad priešui tikrai nebus lengva – juk turime jų tiek daug, kad vien atrasti visus objektus gali būti nemenka užduotis. Bet… kai vis dėlto atras – kiek laiko jie išgyvens?
