Šį
pavasarį
Seimas
didele
balsų
dauguma
pritarė
tolimojo
susisiekimo
autobusais
reformai.
Atrodė,
kad
pasiektas
teisinis
aiškumas
leis
ramiau
atsikvėpti
tiek
keleiviams,
tiek
vežėjams,
o
įstatymą
įgyvendinančios
institucijos
turės
vykdyti
priimtą
įstatymą.
Įstatymo
leidėjai
aiškiai
pasisakė,
kad
iki
reformos
buvę
maršrutai
ir
reisai
turi
išlikti,
o
jais
paslaugas
teikiantys
vežėjai
galės
vykdyti
veiklą
neribotai,
jei
po
pereinamojo
laikotarpio
įvykdys
naujojo
reglamentavimo
reikalavimus.
Vis
dėlto
Lietuvos
transporto
saugos
administracija
(LTSA)
ėmėsi
savito
įstatymo
aiškinimo,
kuris
verčia
prisiminti
neseniai
įvykusią
panašią
istoriją.
Prieš
porą
metų
LTSA
buldozeriu
bandė
prastumti
visai
naują
tolimojo
susisiekimo
maršrutų
tinklą.
Jo
esmė
–
tolimojo
susisiekimo
autobusai
važiuoja
tik
tarp
regionų
centrų,
o
pasienio
savivaldybės,
mažesnieji
miestai
paliekami
be
tiesioginio
susisiekimo
su
didžiaisiais
šalies
miestais.
Iki
jų
keleiviai
pavežami
regioniniais
maršrutais.
Kitaip
tariant,
mažeikiškis,
norėdamas
pasiekti
Vilnių
ar
Kauną,
priemiesčio
maršrutu
būtų
turėjęs
vykti
į
Šiaulius,
tada
persėsti
į
tarpmiestinį
autobusą
ir
keliauti
toliau,
nes
iš
iki
tol
buvusio
360
maršrutų
tinklo
būtų
likę
vos
20
maršrutų.
Negana
to,
tolimojo
susisiekimo
maršrutų
reforma
stumta
neįgyvendinus
regioninių
maršrutų
pertvarkos,
nenumačius
lėšų
savivaldybėms
naujiems
priemiesčio
maršrutams
diegti.
Valstybės
tarnautojai,
iš
esmės
griaudami
esančią
tolimojo
susisiekimo
autobusais
sistemą,
tuokart
nė
nemanė
konsultuotis
su
visuomene,
pertvarką
buvo
stengiamasi
įgyvendinti
paskubomis,
neatsižvelgus
į
prieštaraujančiųjų
nuomones.
Procesą
sustabdė
dabartinis
susisiekimo
ministras
Marius
Skuodis,
LTSA
pristatytos
naujovės
buvo
atsisakyta.
Deja,
šiuo
metu
ir
vėl
ketinama
eiti
panašiu
keliu.
Įgyvendindama
tolimojo
susisiekimo
autobusais
reformą
nuo
liepos
1
d.,
LTSA
atstovai
ir
vėl
prakalbo
apie
naują
maršrutų
tinklą.
Anot
jų,
tie
maršrutai,
kuriais
keleiviai
vežami
dabar,
„nėra“
laikomi
maršrutų
tinklu,
nors
LR
Seimas,
priėmęs
įstatymų
pataisas,
numatė
18
mėnesių
pereinamąjį
laikotarpį
būtent
tam,
kad
permainų
keleiviai
nepajustų,
kad
jie
galėtų
naudotis
per
dešimtmečius
susiklosčiusiu
esamu
tolimojo
susisiekimo
tinklu.
Nei
su
keleivių
vežėjais,
nei
su
keleiviais,
atrodo,
diskutuoti
ir
vėl
neketinama.
Visuomenei
eilinį
kartą
siūloma
katė
maiše.
Maršrutų
mažėja
Keleiviai
buvusių
maršrutų
pasigenda
jau
dabar.
„Kur
Zarasai-Klaipėda“?
–
klausia
keleivis.
„Neliko
maršruto
į
Zarasus
per
Kupiškį,
Rokiškį“,
–
apgailestauja
panevėžietis.
Gerokai
sumažėjo
ir
tolimojo
susisiekimo
autobusų
maršrutų
iš
Jonavos,
Panevėžio,
kitų
miestų.
Žmonės
guodžiasi,
jog
jau
dabar
jiems
tenka
važiuoti
su
persėdimais,
stovint,
dėl
to
kelionė
tampa
ilgesnė
ir
mažiau
patogi.
Tolimojo
susisiekimo
maršrutų
per
pastaruosius
metus
dėl
įvairių
priežasčių,
daugiausia
–
dėl
pandemijos
bei
pasikeitusių
keleivių
įpročių,
ir
taip
sumažėjo
drastiškai:
vietoj
2019
m.
buvusių
43
vežėjų,
kurie
vežė
keleivius
363
maršrutais,
birželio
mėnesį
dar
buvo
251
maršrutas,
o
nuo
liepos
1-osios
sudarytos
sutartys
su
28
vežėjais
vežti
keleivius
230
maršrutų.
Kai
kurios
įmonės
tolimojo
susisiekimo
maršrutų
atsisakė
dėl
jų
nuostolingumo,
taip
pat
todėl,
kad
neturi
ne
senesnių
nei
14
metų
autobusų.
Be
to,
gąsdino
ir
nežinomybė
dėl
būsimos
pertvarkos
–
vežėjai
buvo
atsargūs
ir
nerizikavo
investuoti
į
naujų
autobusų
įsigijimą.
Šiuo
metu
rinkoje
dirbantys
vežėjai,
siekdami,
kad
keleiviai
nepajustų
drastiškų
permainų,
ieškojo
galimybių
padėti
kolegoms
teikdami
paslaugas
kaip
subtiekėjai,
tačiau
galutiniuose
poįstatyminių
dokumentų
tekstuose
ir
šios
galimybės
neliko
–
pasirašyti
sutartis
dėl
esamų
maršrutų
šiuo
metu
rinkoje
dirbantys
vežėjai
galėjo
tik
iki
liepos
1-osios,
t.y.,
iki
kada
įsigaliojo
Kelių
transporto
kodekso
(KTK)
pataisos.
Atsisakytais
maršrutais
keleiviai
nebus
vežami,
niekas
negalėtų
atsakyti
ir
į
klausimą
–
ar
jie
bus
išlaikyti
ir
įtraukti
į
LTSA
formuojamą
naują
maršrutų
tinklą,
taip
pat
–
ar
juos
įtraukus
atsiras
vežėjas,
norintis
jais
vežti
keleivius.
Tvyro
nežinomybė
Lietuvos
keleivių
vežimo
asociacijos
prezidentas
Gintaras
Nakutis
sako,
jog
daugiausia
nerimo
keleivių
vežėjams
kelia
esamų
maršrutų
ateitis.
„Ar
mūsų
vežėjai,
sudarę
sutartis
su
LTSA
18-kai
mėnesių,
investavę
į
autobusų
įsigijimą
milijonus,
nebus
palikti
„ant
ledo“?
Nežinia
neleidžia
vežėjams
galvoti
apie
verslo
ateitį“,
–
sako
G.
Nakutis.
Asociacijos
nariams
ir
toliau
lieka
neaišku,
kodėl
atsakingos
institucijos
taip
keistai
traktuoja
KTK
pataisas.
„Dabartiniams
vežėjams,
vežantiems
keleivius
įprastais
maršrutais,
netaikomi
kai
kurie
KTK
reikalavimai
18
mėnesių
pereinamuoju
laikotarpiu,
kuriam
pasibaigus,
tuos
reikalavimus
jau
reikės
įvykdyti.
Nauji
vežėjai
ateina
į
rinką
vežti
keleivius
naujais
maršrutais,
kurie
turi
būti
derinami
su
jau
esamai
maršrutais
–
taip
parašyta
KTK.
LTSA
specialistai
traktuoja
įstatymą
atvirkščiai
–
jų
nuomone,
dabartiniai
maršrutai
galioja
18
mėnesių,
po
to
jų
tiesiog
nelieka,
todėl
reikia
formuoti
naują
maršrutų
tinklą
jau
dabar,
neatsižvelgiant
į
dabartinius
maršrutus,
nors
18
mėnesių
keleiviai
jais
bus
vežami.
Dabartiniai
maršrutai
lieka
tarsi
nuošalyje,
paraštėse.
Jų
„nėra“,
nors
paslaugos
teikiamos.
Klostosi
štai
tokia
paradoksali
situacija“,
–
dėsto
LKVA
prezidentas.
Pasak
jo,
pertvarkos
tikslas
turėtų
būti
reformuotis
evoliucijos,
o
ne
revoliucijos
būdu,
kad
keleiviai
nepajustų
drastiškų
permainų.
LKVA
atstovų
nuomone,
įstatymai
turėtų
būti
įgyvendinti
taip,
kaip
juos
traktavo
Seimas,
o
ne
ieškant
visų
įmanomų
argumentų,
kad
būtų
galima
sužvejoti
kažką
tarp
eilučių
ir
tokiu
būdu
įgyvendinti
prieš
keletą
metų
pradėtas,
tačiau
tuo
metu
sustabdytas
visuomenei
nepriimtinas
reformas.
Jau
dabar
galima
tvirtinti,
kad,
eliminavus
dabartinį
maršrutų
tinklą,
keleiviams
neliks
nemažai
jiems
įprastų
maršrutų
įprastu
laiku.
„Matome,
kad
tai
tik
sunkiai
logiškai
paaiškinamas
nenoro,
bet
ne
teisinis
klausimas,
todėl
vežėjams
lieka
tiesos
ieškoti
teismuose.
Vis
dėlto
stebina
LTSA
atstovų
požiūris
–
kodėl
įstatymas
negali
būti
vykdomas
be
teismų
pagalbos?“,
–
retoriškai
klausia
G.
Nakutis.
Komentarai