Nėštumas ir fizinė veikla

Nėštumas tai fiziologinė sveikos moters būsena. Kad nėštumo eiga būtų sėkminga, kiekviena moteris, nešiojanti kūdikį, turi leisti sau pakankamai judėti, dažniau būti gryname ore, normaliai maitintis – tik tada ji jausis žvali ir sveika.

Nėštumo metu fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Šie vyksmai gali sukelti neigiamų padarinių nėščiosios ir vaisiaus organizmui: dėl didelės nėščiosios  ir vaisiaus kūno masės, stuburo pokyčių, netaisyklingos laikysenos, mažėjančio raumenų tonuso, darbingumo.

Fiziniai pratimai, atliekami nėštumo metu, turi teigiamą poveikį nėštumo, gimdymo bei pogimdyminiu periodu.

Fizinių pratimų rekomendacijos nėštumo metu

• Visos moterys, neturinčios kontraindikacijų, turėtų būti fiziškai aktyvios viso nėštumo metu.
• Nėščios moterys turėtų būti aktyvios mažiausiai 150 min./sav., kad būtų pasiektas kliniškai reikšmingas nėštumo komplikacijų sumažėjimas, fizinis krūvis turėtų būti ne mažesnis nei vidutinio intensyvumo.
• Fizinis aktyvumas rekomenduojamas mažiausiai 3 dienas per savaitę, tačiau nėščiosios turi būti aktyvios kiekvieną dieną.
• Nėščios moterys turėtų praktikuoti įvairius aerobinius pratimus ir jėgos treniruotes, kad būtų pasiekta didesnė fizinio aktyvumo nauda.
• Dubens dugno raumenų pratimai turi/gali būti atliekami kasdien, tikslu sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę. Norint gauti optimalią naudą, rekomenduojama tinkama technika.

Saugumo priemonės nėščioms moterims užsiimant fizine veikla

• Venkite fizinio aktyvumo per didelius karščius ir ypač kai kartu yra didelė drėgmė.
• Visuomet gerkite pakankamai vandens prieš, po ir pačios fizinės veiklos metu.
• Venkite dalyvauti fizinėse veiklose, kur neišvengiamas grubus fizinis kontaktas (pavyzdžiui, krepšinis, futbolas, tinklinis, rankinis, žolės riedulys, kovos menai ir kt.); venkite sudėtingų kūno padėčių ir pozų, kurios didina riziką nukristi, ar fizinių veiklų, kurių metu gali sutrikti kraujo prisotinimas deguonimi (pavyzdžiui, nardymas, parašiutizmas, alpinizmas, kalnų slidinėjimas, kalnų turizmas ir pan.).
• Po pirmojo nėštumo trimestro venkite intensyvios fizinės veiklos, ypač gulint ant nugaros.
• Nėščiosios, kurios iki nėštumo intensyviai sportavo ir norėtų dalyvauti sportinėse varžybose, turėtų konsultuotis su savo sveikatos priežiūros specialistais.

Nėštumas – tai laikotarpis moters gyvenime, kai užsimezgusios ir besivystančios gyvybės egzistavimą nuo pat pirmųjų dienų įtakoja daugelis įvairių veiksnių. Norint išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą prie nėštumo metu organizme vykstančių pokyčių gali padėti prisitaikyti fizinis aktyvumas. Įvairūs fiziniai pratimai nėštumo metu padeda reguliuoti nėščiųjų kūno svorio didėjimą ir teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė (fizinis aktyvumas) Rosita Virketė

Informacijos šaltiniai

1. Bacevičienė, R., Janušonienė, L., Karpavičienė (2007). Fizinių pratimų poveikis nėščiosios sveikatai, kūno svorio kaitai ir naujagimio svoriui. Sveikatos mokslai, 3, 902-907.
2. Drąsutienė, G., Arlauskienė, A. (2011). Nėštumas – natūrali fiziologinė būsena. Šeimos sveikatos enciklopedija, 379-390.
3. Dudonienė, V., Vaškevičiūtė, R., Kesminas, R. (2012). Fizinio aktyvumo poveikis nėščiųjų gyvenimo kokybei. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija, 2 (7), 4-8.
4. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (2021). BENDROSIOS FIZINIO AKTYVUMO REKOMENDACIJOS VISOMS AMŽIAUS GRUPĖMS. Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos nėščioms moterims ir moterims po gimdymo, 25-27.

The post Nėštumas ir fizinė veikla appeared first on Visuomenės sveikatos biuras.