Perskaičiusi
prokurorų
bendruomenei
skirtą
atvirą
Seimo
nario
Audriaus
Petrošiaus
laišką
noriu
atsakyti
į
jį
kaip
prokurorų
bendruomenės
narė
ir
lygiai
taip
pat
atvirai.
Laišką
Seimo
narys
pradeda
visiškai
teisingai
pastebėdamas,
kad
Seimui
patvirtinus
naująją
valstybės
tarnybos
reformą,
naujai
įsigaliojusios
teisėjų
darbo
apmokėjimą
reglamentuojančios
nuostatos
padidino
atskirtį
tarp
šių
dviejų
institucijų,
įnešė
sumaištį
ir
dabartiniu
metu
dirbtinai
skiria
teisėjų
ir
prokurorų
bendruomenes.
Apmaudu,
bet
įvyko
būtent
taip.
Džiugu,
kad
būtent
tokį
sprendimo
poveikį
Seimo
narys
viešai
pripažįsta.
Deja,
laiške
liko
nepasakyta
tai,
kad
ir
naujausias
vyriausybės
pasiūlytas
prokurorų
darbo
užmokesčio
projektas,
kurį
laiško
autoriaus
įvardija
kaip
kompromisinį
ir
neva
daug
palankesnį
prokuratūrai
už
dar
vasarą
pasiūlytąjį
pirminį,
ir
vėl
rengtas
nepasidomėjus
teisėjų
ir
prokurorų
funkcijų
skirtumais,
tačiau,
regis,
taikant
tą
patį
skaldymo
metodą.
Tik
dabar
jau
prokurorų
bendruomenės
viduje.
Pradėkime
nuo
to,
kad
teigdamas
apie
aiškumo
siekį
šio
atviro
laiško
autorius
atvirai
akcentuoja
„skirtingus
galimų
sprendinių
padarinius“,
ištiksiančius
nesutikus
su
prokurorų
bendruomenei
nepriimtinu
projektu.
LR
Konstitucijos
nuostatos
dėl
prokuroro
nepriklausomumo?
Matyt,
aktualios
ne
šį
kartą.
Toliau,
vis
pabrėždamas
natūraliai
didesnį
apylinkių
prokuratūrų
prokurorų
skaičių
ir
lygindamas
jį
su
tikrai
kuklia
vadovaujančių
prokurorų
dalimi
(nepasakant
apie
prokuratūroje
ne
vienerius
metus
vykdomus
pokyčius,
kuriais
tikslingai
mažinamas
vadovų
skaičius),
Seimo
narys
net
kelis
kartus
tarp
eilučių
pasiunčia
žinią
–
jūsų
daugiau,
jums
bus
geriau,
kas
jums
tie
vadovai
ir
jų
algos?
Ne
nauja
taktika,
tačiau
ar
supriešinta
viduje
prokuratūra
efektyviau
dirbs
Lietuvos
žmonėms?
Tačiau
grįžkime
vėl
prie
skaičių.
Laiško
autorius
ir
vėl
yra
visiškai
teisus,
kad
valstybėse,
į
kurias
norime
lygiuotis,
dažniausiai
pasitaikantis
sprendinys
–
prokurorai,
uždirbantys
ne
mažiau
kaip
90
proc.
tos
pačios
grandies
teisėjo
atlygio.
Beje,
kai
kuriose
ES
šalyse
ir
lygiai
ar
daugiau.
Teisus
jis
ir
dėl
to,
kad
toks
atlygio
santykis
tarp
teisėjų
ir
prokurorų
nėra
privalomas.
Nutylėta,
kad
būtent
tokį
darbo
užmokesčio
santykį
buvome
jau
ir
pagrindę,
ir
pasiekę,
ir
turėjome
kaip
faktą
ne
vienerius
metus
iki
2023
m
liepos
1
d.
Būtent
todėl
staigus
ir
jokias
racionaliais
argumentais
nepaaiškintas,
nederintas,
kone
paslapčia
suprojektuotas
pokytis,
sukūręs
iki
šiol
nebūto
dydžio
disproporciją
darbo
užmokestyje,
pačių
reformos
autorių
buvo
iš
anksto
pasmerktas
sukelti
didžiulį
neteisybės
pojūtį
ir
pasipiktinimą
prokurorų
bendruomenėje.
Liūdna
skaityti
ir
tuos
Seimo
nario
pasvarstymus
apie
„subalansuotą
sistemą“,
kuriose
jis
nenorom
išsiduoda,
kad
sistemos,
apie
kurią
rašo,
visai
nepažįsta
ir
remiasi
nepatikrintais
skaičiais.
Retorinis
klausimas
–
ar
galima
priimti
teisingus
sprendimus
vadovaujantis
klaidingais
duomenimis?
O
tokių
laiške
yra
ne
vienas
ir
ne
tik
apie
prokurorų
skaičių.
Kam
įdomu,
šiuo
metu
jų
yra
598.
Pabrėžtinai
lygindamas
tik
pradėjusio
prokuroro
karjerą
ir
generalinio
prokuroro
pareigas
einančio
darbo
užmokesčio
skirtumus
laiško
autorius
atskleidžia
nežinąs,
kad
generalinio
prokuroro
funkcijų
sąrašas
yra
daug
ilgesnis
nei
jo
paties
paminėto
Lietuvos
Aukščiausiojo
Teismo
pirmininko.
Taip
pat
autorius
atrodo
nepastebėjęs,
kad
būtent pirminiame,
vasarą
Seimui pateiktame,
projekte
yra
numatytas
nuoseklus
ir
sistemingas
koeficiento
didėjimas,
kuris
prasideda
nuo
pirmojo
laiptelio
prokuratūros
struktūroje
ir
kyla
iki
pat
viršaus.
Maža
to,
būtent
šiame
projekte
numatyti
ir
ženklesni
koeficientų
skirtumai,
kurie
motyvuoja
eilinį
prokurorą
siekti
karjeros,
dalyvauti
atrankose
į
vyriausiųjų
prokurorų
pareigas ar
darbui
specializuotame
skyriuje.
Numatyti
tai
yra
būtina,
nes
joks
sveiko
proto
žmogus
nesiveržia
dorotis
su
dvigubai
ar
trigubai
daugiau
darbų,
funkcijų
bei
ženkliai
didesne
atsakomybe
už
simboliškai,
vos
keliasdešimt
eurų,
didesnę
nei
pavaldinio
algą.
Susipažinę
su
vyriausybės
teikiamu
projektu
aukštesnieji
prokurorai
atvirai
prabilo,
kad
jį
patvirtinus
prašysis
į
eilinio
apylinkės
prokuroro
etatą.
Bylos,
ypač
su
jų
patirtimi
–
nesudėtingos, atsakomybių
–
daug
mažiau,
alga
–
beveik
tokia
pati.
O
kas
tuomet
vadovaus?
Specializuotiems
skyriams?
Apylinkių
prokuratūroms?
Apygardų?
Departamentams?
Kokia
nauda
bus
visuomenei
iš
prokuratūros,
kai
į
vadovaujančias
pareigas
ateis
ne
savo
srities
profesionalai,
o
tik
norintys
pasipuikuoti
pareigybe?
Dar
viena
laiško
vieta,
kurioje
autorius
atskleidžia,
kad
nėra
pakankamai
įsigilinęs
į
teismų
ir
prokuratūros
sistemų
skirtumus
–
jų
palyginimas.
Trumpai
–
ne,
tiesmukai
palyginti
vadovaujamas
pareigas
einančio
teisėjo
darbo
su
tokio
pat
lygmens
vadovaujančio
prokuroro
darbo
apimtimi
negalima,
tai
grubi
klaida,
nes
prokuratūra,
kaip
teisminė
institucija,
vykdo
ir
teisėsaugos
institucijos
funkcijas,
ko
nedaro
teismai.
Kodėl
atkakliai
nenorima
girdėti
ir
atsižvelgti
į
dviejų
labai
susijusių,
bet
ne
tapačių
sistemų
skirtumus
–
klausimas
ne
man.
Galiu
tik
dar
kartą
pakartoti,
kad
ir
naujame
vyriausybės
projekte
numatyti
koeficientai,
kurie
tikrai
kone
mechaniškai
perkelti žiūrint
į
teismus,
nėra
prokuratūrai
tinkama
sistema,
jie
nėra
subalansuoti
ir
prasilenkia
su
realybe.
Kalbant
apie
galutines
sumas,
kurias
numato
autoriaus
lyginami
projektai
–
taip,
patvirtinus
vyriausybės
projektą
mokesčių
mokėtojų
išlaidos
prokuratūrai
bus
didesnės.
Kaip
institucijos
vadovė
neturiu
argumentų,
kad
prieštaraučiau
didesniam
biudžetui,
bet
kaip
Lietuvos
pilietė
užduodu
sau
klausimą
–
o
ko
tokiu
sprendimu
siekiama?
Ar
tikrai
tai
yra
racionalesnis
ir,
kaip
pabrėžia
laiško
autorius
–
teisingesnis,
sprendimas?
Turiu
dėl
to
labai
pagrįstų
abejonių,
kurių
tik
daugėja
susipažįstant
su
autoriaus
samprotavimais
apie
prokurorų
stažus
(nežinantiems
–
tai
vienintelis
šiuo
metu
galimas
mokėti visiems
prokurorams
priedas,
kurio
neliks)
ir
neva
didėsiantį
prokuroro
darbo
patrauklumą
jauniems
specialistams.
Noriu
atvirai
paklausti
–
kas
bus
sukūrus
sistemą,
kurioje
visiems
598
prokurorams
geidžiamiausia
pozicija
bus
tik
pirmas
karjeros
laiptelis?
Ar
tokia
sistema
bus
pajėgi
ištirti,
perduoti
į
teismą
ir
ten
įrodyti,
tarkime,
organizuotos
gaujos
įvykdytus
sunkius nusikaltimus
ar
politinę
korupciją?
Vis
dar
tikėdama,
kad
siekių
susilpninti
Lietuvos prokuratūrą
neturi
nei
vienas
politikas,
ir
nei
viena
parlamentinė
politinė
jėga,
pritariu
laiško
autoriaus
minčiai,
kad
šis
sprendimas
turi
būti
priimtas
atsiribojus
nuo
asmeninių
ar
partinių
politinių
ambicijų
ir
rinkiminių
tikslų.
Manau,
kad
tai
turi
būti
daroma
jaučiant
atsakomybę
už
mūsų
valstybę
ir
jos
žmones.
Komentarai