27
Lie
Paauglio
pasaulis:
koks
yra
suaugusiųjų
vaidmuo?
Mokslininkai
vieningai
sutaria,
kad
psichologinė
gerovė
yra
vienas
reikšmingiausių
rodiklių,
lemiančių
jaunų
žmonių
bendrą
savijautą
bei
teigiamai
susijęs
su
jų
elgesiu
(Huebner,
2022).
Bronfenbrenner’io
ekologinių
sistemų
teorijoje
(You
ir
kt.,
2018;
cit.
Bronfenbrenner,
1979)
pabrėžiama
asmeninio
ir
socialinio
(aplinkos)
konteksto
svarba
raidai,
todėl
norint
suprasti,
kaip
paaugliai
vertina
savo
gyvenimą,
svarbu
atsižvelgti
į
individualius,
šeimos
ir
aplinkos
veiksnius
(You,
Lim,
Kim,
2018;
cit.
Cho
ir
kt.,
2011).
Paauglystės
laikotarpiu
gaunamas
grįžtamasis
ryšys
iš
bendraamžių,
tėvų
ir
mokytojų
yra
itin
svarbus,
padeda
formuotis
identitetui,
savojo
aš
sampratai
(Eriksonas,
1986).
Šeima
yra
pirminė
vaiko
socializacijos
vieta,
o
paauglystės
laikotarpiu
santykiai
šeimoje
stipriai
veikia
jaunuolio
asmenybę
(Zabala,
Ramos-Diaz,
Rodriguez-Fernandez,
Nunez,
2020;
cit.
Fernández-Zabala
ir
kt.,
2016a;
Axpe
ir
kt.,
2019;
Bully
ir
kt.,
2019).
Taip
yra
todėl,
jog
paaugliai
dažniausiai
pasikliauja
tėvais
dėl
emocinės
ir
kitokios
paramos
(tokios
kaip
meilė
ar
finansai),
o
kai
ji
yra
pasiekiama,
paaugliai
patiria
mažiau
streso,
tai
stiprina
jų
psichikos
sveikatą
(Bi,
Stevens
ir
kt.,
2021;
cit
Auerbach
ir
kt.,
2011;
Rueger
ir
kt.,
2016).
Dėl
to,
remiantis
šiomis
prielaidomis,
kai
kurie
tyrimai
patvirtina,
jog
tėvų
parama
yra
svarbesnė
paauglių
pasitenkinimui
nei
draugų,
mokytojų
ir
(ar)
kitų
klasės
draugų
parama
(Bi,
Stevens
ir
kt.,
2021;
cit.
Jimenez
–
Iglesias
ir
kt.,
2017).
Šeima
stipriausiai
yra
susijusi
su
gera
mokinių
savijauta
(Chan
ir
kt.,
2022;
cit.
Heerde
ir
Hemphill,
2018;
Rueger
ir
kt.,
2016).
Moksliniai
tyrimai
atskleidė,
jog
konfliktiški
santykiai
tarp
tėvų
ir
vaikų
bei
nesutarimai
lemia
tai,
jog
vaikai
patiria
daugiau
psichologinių
sunkumų,
o
tai
savo
ruožtu
skatina
juos
vartoti
alkoholį
ar
narkotikus,
asocialiai
elgtis
bei
padidina
riziką
susirgti
depresija
(Kalvaitienė,
2017;
cit.
Foreland,
1994).
Dažnai
tėvai,
kai
jų
vaikas
įžengia
į
paauglystės
periodą,
patiria
daugybę
sunkumų,
ir
nors
jie
savo
atžalą
labai
myli,
kartais
sunku
rasti
būdų,
kaip
išreikšti
jausmus,
ką
daryti,
kad
perėjimas
nuo
vaikystės
iki
suaugystės
taptų
kuo
sklandesnis.
Mokykloje
vaikai
praleidžia
didžiąją
dalį
savo
laiko.
Mokytojai
kaip
suaugusieji
gali
atlikti
labai
svarbų
vaidmenį
atpažįstant,
padedant
ir
palaikant
savo
mokinių
psichikos
sveikatą
(Liao,
Ameyaw,
Liang,
Wijian,
2023;
cit.
Atkins
ir
kt.,
2011;
McGorry
ir
kt.,2011;
Rowling,
2015).
Pedagogai,
kurdami
sveiką
akademinę
aplinką,
kurioje
būtų
kuriami
draugiški
mokytojo
ir
vaikų
santykiai,
paremti
pagarba,
palaikymu
ir
vertybėmis,
padeda
mokiniams
ne
tik
gerai
jaustis,
bet
ir
sėkmingai
mokytis
(Suldo,
Friedrich,
White,
Farmer,
Devon,
Michalovski,
2019;
cit.
Doll,
Zucker,
Brehm,
2004).
Moksleiviai
ne
visada
yra
patenkinti
bendravimu
su
mokytojais,
t.
y.,
dažnai
pastebima,
jog
moksleiviai
jaučia,
kad
su
jais
kaip
su
asmenybėmis
yra
nepagarbiai
bendraujama,
nesidomima
vidiniais
jausmais
ir
išgyvenimais,
neatsižvelgiama
į
jų
problemas,
interesus,
poreikius
(Kalvaitienė,
2017;
cit.
Bemotas,
1995).
Tarptautinių
mokinių
vertinimo
programos
(PISA)
Slovakijoje
atlikto
tyrimo
rezultatai
parodė,
jog
mokyklos
kontekstas
yra
laikomas
vienu
iš
veiksnių,
susijusių
su
patyčiomis,
bendraamžių
ir
mokytojų
santykiais
(Blaskova,
McLellan,
2017;
cit.
Sarkova,
2010).
Danielson‘as
su
kolegomis
(2009),
apklausęs
3358
Norvegijos
mokinius,
nustatė,
kad
tik
mokytojų
parama
buvo
susijusi
su
mokinių
pasitenkinimu
gyvenimu,
o
tai
rodo
mokytojų
svarbą
jaunų
žmonių
gyvenime
(You,
Lim,
Kim,
2018).
Liao
ir
kt.
metaanalizės
apžvalgos
rezultatai
rodo,
jog
mokytojai
gali
reikšmingai
prisidėti
prie
mokinių
psichikos
sveikatos
gerinimo,
suteikdami
jiems
žinių
apie
psichikos
sveikatą,
požiūrį
į
problemas
bei
sprendimus,
susijusius
su
psichikos
sveikata
(tai
padeda
mažinti
stigmą)
(Liao,
Ameyaw,
Liang,
Wijian,
2023).
Tai
patvirtina
ir
Fretian
bei
kolegų
metaanalizės
rezultatai
–
intervencijos,
vykdomos
mokyklose,
rodo
stabilų
psichikos
sveikatos
raštingumo
gerėjimą
bei
gali
mažinti
stigmą,
susijusią
su
psichikos
sveikata
(Fretian,
Kirchhoff,
Okan,
Bauer,
Ullrich,
2022).
Nenustatyta
reikšmingų
skirtumų
tarp
intervencijos
tipų,
tačiau
patvirtinama,
jog
intervencijos
yra
susijusios
su
sėkmingais
rezultatais
ilgalaikėje
perspektyvoje,
siekiant
pagerinti
požiūrį
apie
psichikos
ligas
(Fretian
ir
kt.,
2021).
Mokymai
apie
pirmosios
psichikos
pagalbos
žinias
yra
susiję
su
pagerėjusiu
psichikos
sveikatos
sutrikimų
atpažinimu,
įsitikinimais
bei
veiksmingu
gydymu,
taip
pat
mažina
stigmatizaciją
–
ši
apžvalga
patvirtina
mokymų
veiksmingumą
gerinant
psichikos
sveikatos
raštingumą
bei
teikiant
pagalbą
asmenims,
turintiems
psichikos
sveikatos
problemų
(po
6
mėnesių)
(Morgan,
Ross,
Reavley,
2018).
Ypatingai
svarbu,
jog
paauglystės
laikotarpiu
tėvai,
mokytojai
ar
kiti
suaugę
asmenys
atsižvelgtų
į
situacijas,
kurios
gali
kelti
stresą
ar
įtampą
paaugliui,
nes
tai
yra
susiję
su
psichikos
bei
fizinės
sveikatos
rizikos
veiksniais
(Roth,
Meigen,
Hiemisch,
Poulain,
2023).
Labai
svarbu
suvokti,
jog
paauglių
problemos
visada
turi
kontekstą
(Townsend,
2020).
Kad
ir
kaip
sunku
ramiai
vertinti
situaciją,
visada
verta
atidžiai
permąstyti,
ką
ketinate
daryti
ir
kaip
spręsti
problemą,
kuri
slypi
daug
giliau.
J.
Townesed
(2020)
rekomenduoja
atidžiai
pergalvoti,
iš
ko
kyla
problema:
-
atsiribojimas,
įskaudinimas
ar
nusivylimas
–
atsiribojęs,
įskaudintas
ar
drąsos
netekęs
paauglys
siekia
supratimo
ir
palaikymo.
Tai,
kaip
yra
patenkinami
vaiko
emociniai
poreikiai
(per
meilę,
palaikymą,
discipliną),
lemia
jo
būseną
ir
elgesį.
Svarbiausia
tokiu
metu
užmegzti
ryšį
su
paaugliu; -
medicininės
ar
emocinės
būklės
–
patikrinkite,
ar
tai
nėra
klinikinė
problema.
Skydliaukės
problemos,
karštinės,
epilepsija,
dėmesio
stokos
sutrikimas,
hiperaktyvumo
sindromas,
depresija
ir
nerimas
–
visa
tai
gali
būti
veiksniai,
lemiantys
vaiko
elgesį; -
vidinės
struktūros
trūkumas
–
tai
gebėjimas
būti
organizuota,
atsakinga,
turinčia
savikontrolės
įgūdžių,
asmenybe.
Gal
vaikui
reikalinga
jūsų
pagalba,
kuri
padėtų
išmokti
atidėti
pasitenkinimą,
kantrybės,
savikontrolės,
pagarbos
sau
ir
kitiems
ar
suvaldyti
impulsus; -
namų
aplinkos
problemos
–
nesantaika
namuose,
sutuoktinių
problemos
ar
skyrybos
labai
paveikia
paauglį.
Kiekvienas
vaikas
yra
unikalus,
ir
jo
varginantis
elgesys
gali
būti
susijęs
su
konkrečia,
jam
svarbia
problema.
Suvokimas,
kad
juo
rūpinamasi,
kad
jis
yra
mylimas,
suteikia
jam
saugumo
jausmą
(Izaguirre,
Rodriguez,
Palacios,
2021;
cit.
Cobb,
1976),
tačiau
tam
tikrais
momentais
bendravimo
patirtis
gali
netapti
palaikymu,
jei
pats
asmuo
nepripažįsta
to
kaip
palaikymo.
Svarbu
išmokti
klausytis
taip,
jog
vaikas
jaustųsi
išklausytas,
o
jo
jausmai
pripažinti
–
tik
tuomet
jis
galės
atsakyti
su
pasitikėjimu
ir
pagarba.
Rodydami
asmeninį
pavyzdį,
galime
ugdyti
bendravimo
įgūdžius,
kurie
yra
reikalingi
visiems,
norintiems
kurti
sveikus,
pagarba
grįstus
ir
pasitenkinimą
teikiančius
santykius.
Plėtodami
jausmų
žodyną,
kuris
mums
leis
aiškiai
ir
konkrečiai
įvardinti
ar
atpažinti
emocijas,
galime
lengviau
užmegzti
ryšį
su
savo
vaikais
(Rosenberg,
2021).
Vaikai
stebi,
kaip
aplinkoje
žmonės
pasitiki
ir
bendradarbiauja,
jie
internalizuoja
įsitikinimus
ir
požiūrį
į
kitus
žmones
kaip
prosocialius
ir
palaikančius,
todėl
šiuos
įsitikinimus
perkelia
į
savo
bendravimą
su
kitais
(Bi,
Stevens,
Maes,
Delaruelle
ir
kt.,
2021;
cit.
Van
Lange,
2015).
Apibendrinant
galima
dar
kartą
paminėti,
jog
draugų,
šeimos,
mokytojų
ar
kitų
šalia
esančių
žmonių
palaikymas
yra
labai
svarbus
(Zhang,
Wang,
Neitzel,
2023).
Tačiau
labai
svarbu
atkreipti
dėmesį
į
tai,
jog
susidūrus
su
tokiomis
problemomis,
kurias
sunku
spręsti,
žinios
ir
įgūdžiai
negelbėja,
tad
yra
būtina
kreiptis
profesionalios
pagalbos,
kadangi
laiku
negavus
tinkamos
priežiūros
ir
palaikymo,
psichikos
sunkumai
didėja
ir
gali
pavirsti
sutrikimais.
Mokykime
savo
vaikus
nebijoti
jaustis
pažeidžiamais,
nes
tai
gali
padėti
išspręsti
kylančius
sunkumus.
Žinios
ir
įgūdžiai,
padedantys
konstruktyviai
spręsti
problemas,
gali
padėti
stiprinti
vaikų
psichologinį
atsparumą
bei
psichikos
sveikatą.
Žinios
ir
įsitikinimai,
kurie
apima
atpažinimą,
valdymą,
supratimą
kaip
elgtis
siekiant
pagalbos,
stigmos
mažinimą,
savipagalbos
bei
pagalbos
kitiems
gerinimą,
yra
vienas
pagrindinių
veiksnių,
padedančių
atpažinti
ankstyvuosius
psichikos
sutrikimų
požymius
bei
valdyti
pagalbos
ieškojimą
su
jais
susidūrus
(Liao,
Ameyaw,
Liang,
Wijian,
2023;
cit.
Jorm
ir
kt,
1997;
Jorm,
2012;
Kutcher,
Bagnell
ir
Wei,
2015;
Kajawu
ir
kt.,
2016).
Informaciją
parengė
psichologė
Giedrė
Gutauskienė.
Literatūros
sąrašas:
-
Roth,
A.,
Meigen,
Ch.,
Hiemisch,A.,
Kiess,
W.,
Poulain,
T.
(2023).
Association
between
Stressful
Life
Events
and
Increased
Psychical
and
Psychological
Health
Risk
in
Adolescents:
A
Longitudinal
Study.
Environment
Research
and
Public
Health.
20(2).
Doi:
https://doi.org//10.3390/ijerph20021050 -
Cobb,
C.L.
(2023).
Mental
health
and
disadvantaged
youth:
Empowering
parents
as
interventionists
through
technology.
American
Psychologist.
Advance
online
publication.
Doi:
https://doi.org/10.1037/amp0001156 -
Clendennen,
S.L.,
Baojiang,
Ch.,
Sumbe,
A.,
Harrell,
M.B.
(2023).
Patterns
in
Mental
Health
Symptomatology
and
Cigarette,
E-cigarette,
and
Marijuana
Use
Among
Texas
Youth
and
Young
Adults
Amid
the
Coronavirus
Disease
2019
Pandemic.
Oxford
Academic:
Nicotine
&
Tobacco
Research
25
(2)
266-273
p.
Doi:
https://doi.org/10.1093/ntr/ntac205 -
Jenssen,
B.
P.,
Walley,
S.
C.,
Boykan,
R.,
Caldwell,
A.
L.,
Camenga,
D.
(2023).
Protecting
Children
and
Adolescents
From
Tabacco
and
Nicotine.
Pediatrics
151
(5).
Doi:
https://doi.org/10.1542/peds.2023-061806 -
Morgan,
A.
J.,
Ross,
A.,
Reavley,
N.
J.
(2018).
Systematic
review
and
meta-analysis
of
Mental
Health
First
Aid
training:
Effects
on
knowledge,
stigma,
and
helping
behaviour.
Plos
One.
Doi:
https://doi.org/10.1371/journal.pone.0197102 -
Fretian,
A.
M.,
Graf,
M.,
Kirchoff,
S.,
Glinphratum,
G.,
Bollweg,
T.
M.,
Sauzet,
O.,
Bauer,
U.
(2021).
The
Long-Term
Effectiveness
of
Interventions
Addressing
Mental
Health
Literacy
and
Stigma
of
Mental
Illness
in
Children
and
Adolescents:
Systematic
Review
and
Meta-Analysis.
International
Journal
of
Public
Health.
Doi:
https://doi.org/10.3389/ijph.2021.1604072 -
Fretian,
A.,
Kirchhoffs,
S.,
Okan,
O.,
Bauer,
U.
(2022).
Results
from
a
systematic
review
of
interventions
promoting
mental
health
literacy
in
youth.
European
Journal
of
Public
Health
32(3).
Doi:
https://doi.org/10.1093/eurpub/ckac129.248 -
Madigan,
Sh.,
Korczak,
D.J.,
Vaillancourt,
T.,
Racine,
N.,
Hopkins,
W.G.,
Pador,
P.,
Hewitt,
J.M.A.,
AlMousawi
B.,
McDonald,
Sh.,
Neville,
R.D.
(2023).
Comparison
of
paediatric
emergency
department
visits
for
attempted
suicide,
self-harm,
and
suicidal
ideation
beforeband
during
the
COVID-19
pandemic:
a
systematic
review
and
meta-analysis.
The
Lancet
Psychiatry.
Doi:
https://doi.org/10.1016/S2215-0366(23)00036-6 -
Capobianco,
L.,
Adewusi,
J.,
Cooper,
B.,
Belcher,
A.,
Wells,
A.
(2023).
Effectiveness
of
physical
and
mental
health
interventions
for
young
people
with
heart
conditions:
protocol
for
a
systematic
review
and
meta-analysis.
BMJ
Journals:
Cardiovascular
medicine
Protocol
13
(2).
Doi:
https://dx.doi.org/10.1136/bmjopen-2022-067342 -
Munick,
S.
M.,
Lin,
J.
A.,
Milliren,
C.E.,
Braverman,
P.
K.,
Brigham,
K.
S.,
Fisher,
M.
M.,
Golden,
N.
H.,
Jary,
J.
M.,
Lemly,
D.
C.,
Matthews,
A.,
Ornstein,
R.
M.,
Roche,
A.,
Rome,
S.
E.,
Rosen,
E.L.,
Sharma,
Y.,
Shoo,
J.,
K.,
Taylor,
J.L.,
Thew,
M.,
Vo,
M.,
Voss,
M.,
Woods,
R.
E.,
Forman,
S.
F.,
Richmond,
T.
K.
(2022).
Association
of
the
COVID-19
pandemic
With
Adolescent
and
Young
Adult
Eating
Disorder
Care
Volume.
JAMA
Pediatrics
176
(12).
Doi:
https://10.1001/jamapediatrics.2022.4346 -
Stracke,
M.,
Heinzi,
M.,
Muller,
A.D.,
Gilbert,
K.,
Thorup,
A.A.E.,
Paul,
J.
L.,
Christiansen,
H.
(2023).
Menthal
Health
Is
a
Family
Affair
–
Systematic
Review
and
Meta-Analysis
on
the
Associations
between
Menthal
Health
Problems
in
Parents
and
Children
during
the
COVID-19
Pandemic.
International
Journal
of
Envinronment
Research
and
Public
Health
5
(20).
Doi:
https://doi.org/10.3390/ijerph20054485 -
Liao,
Y.,
Ameyaw,
M.
A.,
Liang,
Ch.,
Weijian,
L.
(2023).
Research
on
the
Effect
Evidence-Based
Intervention
on
Improving
Students’
Menthal
Health
Literacy
Led
by
Ordinary
Teachers:
A
Meta-Analysis.
International
Journal
of
Envinronment
Research
and
Public
Health
2
(20).
Doi:
https://doi.org/10.3390/ijerph20020949 -
Lopez-Gil,
J.F.,
Garcia-Hermoso,
A.,
Smith,
L.,
Firth,
J.,
Trott,
M.,
Mesas,
A.E.,
Jimenez-Lopez,
E.,
Gutierrez-espinoza,
H.,
Tarraga-Lopez,
P.,
Victoria-Montesinos,
D.
(2023).
Global
Proprtion
of
Disordered
Eating
in
Children
and
Adolescents.
A
systematic
Review
and
Meta-analysis.
JAMA
Pediatrics.
Doi:
https://doi.org/10.1001/jampedriatics.2022.5848 -
Zhang,
O.,
Wang,
J.,
Neitzel,
A.
(2023).
School-based
Menthal
Health
Interventions
Targeting
Depression
or
Anxiety:
A
Meta-analysis
of
Rigorous
Randomized
Controlles
Trials
for
School-aged
Children
and
Adolescents.
Journal
of
Youth
and
Adolescents
52,
195-217.
Doi:
https://doi.org/10.1007/s10964-022-01684-4
Komentarai