Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicos“ skrydis išgarsino Lietuvos vardą visame pasaulyje, o šiais metais minėjome 90-ąsias jų žūties metines. Pščelnike, prie žuvusių lakūnų atminimui pastatyto paminklo Lenkijoje, vykusiame minėjime dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzej Duda, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lenkijos Respublikoje Eduardas Borisovas, Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis, Lietuvos Respublikos gynybos atašė Lenkijos Respublikoje plk. Vilmas Šatas, Karinių oro pajėgų kapelionas plk. ltn. dr. Virginijus Veilentas ir kiti garbūs svečiai.
Po Žodžio liturgijos, Karinių oro pajėgų orkestrui grojant sugiedoti Lietuvos ir Lenkijos himnai, tylos minute, pagarbos ir atminimo salvėmis pagerbtas žuvusiųjų atminimas, padėtos gėlės.
Ankstyvą 1933 m. liepos 15 d. rytą (6 val. 24 min.) lėktuvas pakilo Niujorke, JAV. Skrydžio tikslas buvo be nutūpimo pasiekti Kauną ir įveikti apytikriai 7200 km, deja lakūnai skrydžio tikslo nepasiekė. Katastrofa įvyko Soldino miške (dabartinė Lenkija). Iki Kauno buvo likę vos 650 km. Nepaisant nepalankių oro sąlygų, navigacijos ir ryšio įrangos trūkumų, šis skrydis buvo vienas iš tiksliausių aviacijos istorijoje. Pagal skrydžio nuotolį ,,Lituanicos‘‘ lakūnai pasiekė antrą rezultatą pasaulyje, o pagal išbūtą laiką ore – ketvirtą. Įdomu tai, kad su šiuo lėktuvu buvo gabenama pirmoji istorijoje transatlantinė oro pašto siunta.
KOP informacija ir nuotraukos.
Komentarai