JAV ginkluotųjų pajėgų vadovybė trečiadienį patvirtino siunčianti papildomą kontingentą į Europą, taip pat spręs, ar reikia sustiprinti Baltijos šalyse dislokuotas NATO pajėgas, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl Rusijos numanomų planų įsiveržti į Ukrainą,
„JAV greitai pasiųs papildomų pajėgų į Rumuniją, Lenkiją ir Vokietiją“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
Anksčiau trečiadienį JAV žiniasklaida citavo šaltinius prezidento Joe Bideno administracijoje, sakiusius, kad baiminantis potencialaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rytų Europoje dislokuotos NATO pajėgos bus sustiprintos 3 000 amerikiečių karių.
Apie 2 000 karių bus pasiųsti į Lenkiją ir Vokietiją iš Fort Brago bazės Šiaurės Karolinoje, tuo metu tūkstantis šiuo metu Vokietijoje esančių karių bus perkelti į Rumuniją, sakoma pranešimuose.
„Noriu labai aiškiai pasisakyti dėl kai kurių klausimų. Šie perkėlimai yra laikino pobūdžio. Šie perkėlimai yra atsakas į dabartinę situaciją saugumo srityje“, – per spaudos konferenciją sakė J. Kirby.
Jis pridūrė, kad susiklosčiusi padėtis reikalauja „sustiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgas NATO rytiniame sparne“. J. Kirby patvirtino, kad Vašingtonas lieka ištikimas NATO kolektyvinės gynybos principui.
Pentagono atstovas taip pat nurodė, kad JAV įveda padidintą parengtį kai kuriuose papildomuose daliniuose – tam atvejui, jeigu juos reikėtų perkelti į Europą.
„Papildomos pajėgos pasiruošusios būti perkeltos“, – sakė J. Kirby.
Jie neatmetė galimybės, kad padidinta parengtis bus paskelbta didesniam skaičiui JAV dalinių. Jis perspėjo, kad Vašingtonas gali nuspręsti pasiųsti į Rytų Europos šalis daugiau karių.
JAV taip pat spręs, ar turi būti sustiprinti NATO kontingentai, laikomi Baltijos šalyse.
„Toliau vertinsime, ko būtina imtis šioje pasaulio dalyje“, – kalbėjo J. Kirby.
Televizija CNN anksčiau citavo vieną JAV administracijos pareigūną, sakiusį, kad papildomų pajėgų perkėlimas siųs žinią apie „palaikymą NATO sąjungininkėms, jaučiančioms grėsmę dėl Rusijos pajėgų judėjimo netoli Ukrainos“.
„Gynybos departamentas perkels tam tikrus Europoje dislokuotus dalinius toliau į rytus, iš anksto dislokuos Europoje papildomų priešakinių dalinių, taip pat palaikys greitojo reagavimo pajėgų parengtį“, – sakė jis.
„Šios pajėgos nevyks kovoti Ukrainoje. Šie perkėlimai nėra nuolatiniai. Jie atsako į dabartines sąlygas“, – pridūrė pareigūnas.
Tuo metu dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais pareigūnais, nurodė, kad Gynybos departamentas nurodė paskelbti padidintą parengtį papildomuose daliniuose.
„Pentagonas nurodė paskelbti padidintą parengtį dar keliems tūkstančiams karių dislokavimo [Europoje] atveju, neskaitant 8,5 karių, kurie tokį nurodymą gavo praeitą savaitę“, – nurodė dienraštis.
J. Bidenas praeitą penktadienį pareiškė, kad netrukus išsiųs į Rytų Europą nedidelį skaičių amerikiečių karių, taip stiprindamas NATO buvimą regione.
„Artimiausiu metu perkelsiu karių į Rytų Europą ir NATO šalis. Ne per daug“, – žurnalistams pranešė J. Bidenas.
Anksčiau praeitą savaitę Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad buvo paskelbta „padidinta parengtis“ daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių.
Šiems kariams gali būti duotas įsakymas prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos, siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.
Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos, taip pat reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
