Per ketvirtį žaliųjų pirkimų dalis ūgtelėjo beveik trečdaliu

Žaliųjų pirkimų rodiklis šių metų antrąjį ketvirtį pasiekė 7,2 proc., 2 proc. punktais daugiau palyginus su pirmuoju. Keisti pirkimo įpročius skatina šių pirkimų sistemos ir teisinio reglamentavimo tobulinimas, augantis konsultacijų skaičius.

Tikslas po dvejų metų pirkti tik žaliai pamažu tampa realybe. Pavasarį buvo priimti aplinkos ministro įsakymo pakeitimai, kuriais patikslinta žaliojo pirkimo sąvoka, nustatyta paprastesnė ir lankstesnė žaliojo pirkimo vykdymo tvarka, o vasarą priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyti žaliųjų pirkimų tikslai: nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos jie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 m. – 50 proc., o nuo 2023 m. – visi pirkimai turėtų būti žali.

Siekiant šių tikslų, liepos mėn. priimtas ir Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių planas. Jame įtvirtinami uždaviniai ir juos įgyvendinančios vienkartinės ir tęstinės priemonės, kurias priemonių plane nurodytos institucijos turės įgyvendinti per artimiausius ketverius metus.

Aplinkos ministerija toliau tobulina žaliųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Iki šiol didžiausią dalį žaliųjų pirkimų sudarė biuro įranga, mobilieji telefonai, raštinės reikmenys, valymo paslaugos, spausdinimo ir kiti daugiafunkciniai įrenginiai. Labiausiai aktualu didinti žaliųjų pirkimų apimtis statybų sektoriuje, kuris dar gerokai atsilieka. Siekiant skatinti žaliuosius pirkimus statybų srityje, iki metų pabaigos bus atnaujinti šio sektoriaus aplinkos apsaugos kriterijai.

Tikimasi, kad suplanuotus žaliųjų pirkimų tikslus padės pasiekti ir neseniai įsteigtas Viešųjų pirkimų tarnybos Darniųjų pirkimų skyrus, kuris plečia veiklą ir siekia glaudžiau bendradarbiauti su žaliųjų pirkimų dalyviais, konsultuoja juos, rengia mokymus ir metodinę medžiagą pirkimų vykdytojams. Be to, skatina informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą, tobulina informacines sistemas, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, renka ir sistemina informaciją apie žaliuosius pirkimus, stebi jų pažangą.

Priemonių plane numatyta, kad VšĮ „Centrinė perkančioji organizacija LT“, per kurią vykdomi viešieji pirkimai, išplės žaliųjų pirkimų reikalavimus atitinkančių produktų pasiūlą, elektroniniame kataloge pasiūlant produktus, kurie atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus ir kriterijus visuose prekių, paslaugų ir darbų centralizuotų pirkimų moduliuose.

Taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus bus privalu, naudojant pažangos lėšas. Tokią prievolę turės nustatyti Vyriausybei pavaldūs ar atskaitingi valstybės biudžeto asignavimų valdytojai projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ši nuostata aktuali neperkančiosioms organizacijoms, kurios vykdo pažangos lėšomis finansuojamas priemones ar projektus.

2020-aisiais žalieji pirkimai, VPT duomenimis, sudarė 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 2,4 proc. jų skaičiaus.