Tarnybą
Europos
prokuratūroje
baigė
Europos
prokuroras
Tomas
Krušna,
kuris
į
šias
pareigas
buvo
paskirtas
sutrumpintam
trejų
metų
laikotarpiui.
Šiuo
metu
Europos
prokuratūros
veikloje
dalyvauja
22
valstybės.
Prokuroro
Tomo
Krušnos
teigimu,
tai
buvo
įdomiausias
šiai
dienai
ir
turiningiausias
jo
profesinės
karjeros
laikotarpis.
Apie
sumanymą
kurti
Europos
prokuratūrą
prokuroras
pasakoja
išgirdęs
2003
m.,
Lietuvai
dar
tik
rengiantis
tapti
Europos
Sąjungos
nare.
2013
metais,
Lietuvos
pirmininkavimo
ES
Tarybai
metu,
T.
Krušna
dalyvavo
sudėtingose
derybose
dėl
steigiamos
Europos
prokuratūros
Reglamento.
Laimėjęs
keletą
etapų
apėmusią
atranką
2020
m.
T.
Krušna
tapo
Europos
prokuroru
ir
pradėjo
darbą
šioje
Europos
baudžiamojo
persekiojimo
struktūroje.
Per
šį
laikotarpį
centriniame
padalinyje
Liuksemburge
buvo
sukurta
institucijos
struktūra,
atrinktas
personalas,
sukurtos
skirtingų
nusikalstamų
veikų
tyrimo
grupės,
nustatyti
ryšiai
su
pagrindiniais
instituciniais
partneriais
OLAF,
Eurojust,
Europol,
pradėta
formuoti
baudžiamojo
persekiojimo,
įrodymų
rinkimo
ir
vertinimo
praktika.
Vykdydama
savo
pagrindinę
–
baudžiamojo
persekiojimo,
funkciją
Europos
prokuratūra nuo
savo
veiklos
pradžios pradėjo
jau
apie 1500
tyrimų,
kuriuose
vykdytos
sudėtingos
tarptautinės
operacijos,
o
turto
konfiskavimo
ir
žalos
atlyginimo
tikslais,
atitinkamais Europos prokurorų
sprendimais
apribotos
nuosavybės
teisęs
į
daugiau
nei
500
milijonų
eurų.
Europos
prokuroro
T.
Krušnos
kadencijos
metu
buvo
nustatytos
bendradarbiavimo
kryptys
su
Finansinių
nusikaltimų
tyrimo
tarnyba,
Specialiųjų
tyrimų
tarnyba,
taip
pat
Europos
Sąjungos
paramą
administruojančiomis
institucijomis.
Per
trejų
metų
Europos
prokuroro
T.
Krušnos
kadencijos
laikotarpį
į
Lietuvos
teismus
perduotose
baudžiamosiose
bylose
dėl
sukčiavimo
ES
lėšomis,
korupcijos,
kontrabandos
bendra
nustatyta
žala,
padaryta
šiomis
veikomis,
viršija
daugiau
nei
10
milijonų
eurų.
Prokuroro
T.
Krušnos
iniciatyva
taip
pat
pradėti
tradiciniais
tampantys
Baltijos
šalių
Europos deleguotųjų prokurorų susitikimai.
Be
to,
šiais
metais
Lietuvos
ir
Latvijos
prokuratūrų
bei
teisėsaugos institucijų atstovų
delegacijos
nauju
formatu
susitiko
Europos
Prokuratūros
centrinėje
būstinėje
Liuksemburge.
2023
m.
įvyko
ir
vyriausiosios
prokurorės
Lauros
Koveši
vizitas
į
Lietuvą,
kuri
pažymėjo
Lietuvoje
veikiančio
Europos
deleguotųjų
prokurorų
biuro
veiklos
efektyvumą,
lyderystę
ir
kompetenciją.
Pasibaigus
T.
Krušnos kadencijai
darbą Lietuvos
Europos
prokuroro
pareigose
pradės
Gedgaudas
Norkūnas,
iki
dabar
ėjęs
Europos
deleguotojo
prokuroro
pareigas.
Apie
Gedgaudo
Norkūno
paskyrimą
šių
metų
liepos
3
d.
paskelbė
Europos
Sąjungos
(ES)
Taryba.
Primename,
kad
2019
metais,
skiriant
Europos
prokurorus
pirmai
kadencijai,
burtų
keliu
buvo
sudaryta
11
valstybių
grupė,
tarp
kurių
pateko
ir
Lietuva,
kurių
prokurorai
buvo
paskirti
trumpesnei
–
trejų
metų
kadencijai.
Tai
padaryta
tam,
kad
kas
trejus
metus
įvyktų
ik
pusės
Europos
prokurorų
rotacija.
2022
m.
birželio
29
d.
Vyriausybės
nutarimu
į
Europos
prokurorus
buvo
pateiktas
3
kandidatūrų
sąrašas,
iš
kurių
Europos
Sąjungos
Taryba
pasirinko
vieną.
Europos
prokuratūra
yra
nuo
2020
m.
veikianti
nepriklausoma
Europos
Sąjungos
institucija.
Ji
atsakinga
už
ES
finansiniams
interesams
kenkiančių
nusikaltimų
tyrimą,
baudžiamąjį
persekiojimą
ir
bylų
perdavimą
teismui.
Tokie
nusikaltimai
apima
kelių
rūšių
sukčiavimą,
sukčiavimą
PVM
kai
padaroma
daugiau
10
milijonų
eurų
žala,
pinigų
plovimą,
Europos
Sąjungos
fondų
lėšų
pasisavinimą,
sukčiavimą,
korupciją
ir
kt.
Europos
prokuratūra
atlieka
tyrimus,
vykdo
baudžiamojo
persekiojimo
veiksmus
ir
atlieka
prokuroro
funkcijas
kompetentinguose
dalyvaujančių
valstybių
narių
teismuose,
kol
byla
galutinai
išnagrinėjama
ir
priimamas
sprendimas.
Europos
prokuratūros
(EPPO)
foto,
prokuraturos.lt
informacija.
