Palanga – vienas populiariausių ir poilsiautojų dažniausiai lankomų Lietuvos kurortų, tačiau kartais į šį miestą žvelgiama skeptiškai – čia nieko naujo ir įdomaus negalima pamatyti. LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ gidė ir palangiškė Rasa Kaušinė pasakoja apie rečiau turistų lankomus Palangos kampelius ir dalinasi neatrastomis kurorto istorijomis.
„Galvojant apie Palangą, pirmasis vaizdinys žmonėms dažniausiai būna Basanavičiaus gatvė su šviesomis, garsia muzika, prekybiniais kioskeliais ir naktiniais klubais – visko daug ir tiršta. Vis tik norėčiau pakviesti miesto svečius ir poilsiautojus nebijoti išlįsti iš pagrindinių kurorto gatvių ir pažvelgti į Palangą nauju žvilgsniu. Palangoje yra daug nuostabių vietų: pradedant pušynais, jūra ir gamta ir baigiant išskirtiniais istorijos siužetais, architektūros ir kultūros paveldu. Siūlau nepamiršti ir apsižvalgyti aplinkui, net miesto svečių dažnai lankomas Palangos tiltas turi savo istoriją, kurią žino ne visi“, – teigia R. Kaušinė.
Palangos tiltas į Baltijos jūrą yra viena labiausiai poilsiautojų ir turistų lankomų vietų Lietuvos pajūrio kurorte. Daugelis miesto lankytojų turi tradiciją: atvykus į Palangą, Basanavičiaus gatve nueiti iki pat Palangos tilto pabaigos, tačiau tiltas slepia ne daug kam žinomą istoriją.
„Su Palangos tiltu susijusi grafo Juozapo Tiškevičiaus svajonė kurortą paversti uostamiesčiu. Medinis tiltas dabar yra pasivaikščiojimo vieta, tačiau anksčiau jis atliko prieplaukos funkciją. Tiltu nutiestu geležinkeliu, kuriuo arklių traukiamu vagonėliu, vadinamąją konke, į laivus buvo gabenamos grafui priklausančios plytos. Įdomu tai, kad garlaivis į Liepoją plukdydavo plytas, o iš Liepojos į Palangą atplukdydavo poilsiautojus ir tik laikui bėgant, šitam verslui nepasisekus, tiltas nustojo tarnauti kaip prekybinė prieplauka ir tapo pasivaikščiojimų vieta“, – pasakoja gidė.
Jono Basanavičiaus gatvė yra centrinė Palangos miesto gatvė, vasaros sezono metu pilna poilsiautojų, prekybininkų ir kavinių šurmulio, tiesa kadaise šia gatve vaikščiojo ne pėstieji, o ir vadinosi ji visai kitaip.
„Kurorto istorijos pradžioje, devynioliktame amžiuje, Basanavičiaus gatvė atrodė kitaip: tai buvo kelių metrų pločio smėlingas ir gana klampus kelias. Tuo metu jis vadintas Tiškevičiaus alėja, keliaudami alėja kilmingos damos ir ponai, nenorėdami išsitepti prašmatnių suknelių ir švarkų, jūrą dažniausiai pasiekdavo minėtąja konke. Jono Basanavičiaus vardu gatvė pervadinta tik 1923 m., kai tarpukariu šis svečias atvyko į Palangą gydytis. Tiesa, J. Basanavičius Palangoje lankėsi tik vieną kartą, kai gydėsi Palangos Karo sanatorijoje, tačiau palangiškiai buvo sužavėti šio garsaus svečio apsilankymu, tada nusprendė gatvę pervadinti“, – sako R. Kaušinė.
Pasak R. Kaušinės, daugelis poilsiautojų šiandien aplenkia Palangos dvarą, kuris dar 2008 m. buvo paskelbtas kultūros paminklu: „Manau, kad šiuo metu yra pamiršti Palangos dvaro rūmai ir parkas. Dvaro rūmus ir parką supa beveik 100 hektarų valdos, įdomu tai, kad parke auga apie penki šimtai rūšių skirtingų medžių, krūmų, vijoklių, įvairių gėlių – tikrai yra kuo pasigrožėti“.
Norintiems savarankiškai susipažinti su Palangos istorija, gidė pataria parsisiųsti nemokamą audio programėlę „Gatvės gyvos“. Programėlė siūlo savarankiškai keliauti ne tik Palangoje, bet ir pasirinkti kitus Lietuvos maršrutus.
Plačiau – rugpjūčio 16 d. laidos „Vasaros popietė“ įraše.
Parengė Roberta Šukauskaitė.
Šaltinis: LRT.LT