Artėjant
naujiems
Seimo
rinkimams
Vyriausioji
rinkimų
komisija
(VRK)
ėmėsi
keisti
daugumos
vienmandačių
rinkimų
apygardų
ribas.
Ar
permainos
rinkimų
žemėlapyje
gali
paveikti
rinkėjų
aktyvumą
ar
net
balsavimo
rezultatus?
Ieškant
privalomo
balanso
Gyvenimas
nestovi
vietoje:
dėl
demografinių
ir
migracinių
pokyčių
šalyje
VRK
kasmet,
padedama
Vilniaus
universiteto
(VU)
Geografijos
ir
kraštotvarkos
katedros
mokslininkų,
atlieka
Seimo
rinkimų
apygardų
ribų
analizę.
Remiantis
rinkėjų
skaičiaus
duomenimis,
gautais
iš
Gyventojų
registro,
stebimi
vienmandačių
rinkimų
apygardų
teritorijose
gyvenančių
rinkėjų
skaičiaus
pokyčiai.
Prieš
8
metus
priimtas
Konstitucinio
Teismo
sprendimas
įpareigojo
rinkimų
organizatorius
pasirūpinti,
kad
Lietuvos
rinkėjų
balsai
vienmandatėse
rinkimų
apygardose
būtų
lygiaverčiai,
t.y.
kad
rinkėjų
skaičiaus
skirtumas
skirtingose
apygardose
neviršytų
daugiau
nei
10
proc.
Iki
tokio
sprendimo
priėmimo
jis
kai
kuriais
atvejais
siekdavo
iki
50
proc.
Remiantis
Rinkimų
kodeksu,
rinkėjų
skaičius
vienoje
Seimo
rinkimų
apygardoje
turi
siekti
nuo
0,9
iki
1,1
vidutinio
rinkėjų
visose
vienmandatėse
rinkimų
apygardose
skaičiaus.
Šiuo
metu
vidutinis
rinkėjų
skaičius
–
34
217,
o
atskiros
apygardos
rinkėjų
skaičius
gali
būti
nuo
30
796
iki
37
639.
Tačiau
po
praėjusių
Seimo
rinkimų
tokio
reikalavimo
nebeatitinka
14
vienmandačių
apygardų
–
vienose
rinkėjų
skaičius
per
mažas,
kitose
–
per
didelis,
todėl
VRK
priversta
vėl
keisti
apygardų
ribas,
perbraižyti
Seimo
rinkimų
žemėlapį,
kad
jis
atitiktų
įstatymo
reikalaujamą
rinkėjų
skaičiaus
balansą.
Naują
vienmandačių
rinkimų
apygardų
ribų
keitimo
projektą
Seime
pristačiusi
VRK
pirmininkė
Lina
Petronienė
pranešė,
kad
siūloma
keisti
iš
viso
45
vienmandačių
apygardų
ribas.
34
vienmandatės
rinkimų
apygardos
jungtų
dviejų,
o
kai
kuriais
atvejais
–
net
trijų
savivaldybių
apylinkes.
VRK
siūlo
naikinti
Šiaurės
Rytų
Lietuvoje
esančią
Molėtų-Širvintų
apygardą
ir
kurti
naują
Vilniaus
regione,
sujungiant
Molėtų
ir
Švenčionių
rinkimų
apygardas
–
jos
būtų
pavadintos
Nalšios
pietine
rinkimų
apygarda.
Taip
pat
būtų
perbraižyta
ir
Širvintų-Ukmergės
rinkimų
apygarda
–
ją
siūloma
pavadinti
Deltuvos
pietine.
VRK
pirmininkė
L.Petronienė
atkreipė
dėmesį,
kad
rinkimų
apygardos
gali
būti
sudaromos
tik
iš
besiribojančių
apylinkių.
Nors,
pasak
VRK
vadovės,
įstatymas
įpareigoja
rinkimų
organizatorius
rinkimų
apygardas
sudaryti
likus
7
mėnesiams
iki
rinkimų,
VRK
naująsias
apygardų
ribas
ketina
patvirtinti
dar
iki
šių
metų
pabaigos:
taip
esą
atsižvelgiama
į
politinių
partijų
ir
būsimų
kandidatų
į
Seimo
narius
poreikius.
Norima
suteikti
jiems
daugiau
laiko
pasiruošti
rinkimams.
O
kaip
rinkimų
štabams
planuoti
taktinius
ir
strateginius
savo
politinės
kampanijos
veiksmus
be
naujausio
rinkimų
žemėlapio?
Tiesa,
pokyčių
jame,
anot
VRK
atstovų,
šįkart
bus
mažiau,
nei
prieš
praėjusius
Seimo
rinkimus.
Naują
rinkimų
apygardų
pokyčių
žemėlapį
parengęs
VU
Geografijos
ir
kraštotvarkos
katedros
doc.
dr.
Rolandas
Tučas
pabrėžė,
kad
vienmandačių
apygardų
skaičius
jame
išliks
tas
pats
–
71.
Pasak
mokslininko,
šiuo
metu
Lietuvoje
leidžiamo
rinkėjų
skaičiaus
nuokrypio
neatitinka
15
apygardų
–
7
yra
per
mažos,
o
kitos
8,
įskaitant
lietuvių
bendruomenės
rinkimų
apygardą,
per
didelės.
Naujoji
rinkimų
geografija
R.Tučo
teigimu,
per
mažos
apygardos
daugiausia
susitelkusios
Šiaurės
Rytų
Lietuvoje:
Sėlos
vakarinė,
Sėlos
rytinė,
Karšuvos,
Vilkaviškio,
Deltuvos
pietinė,
Molėtų-Širvintų,
Nevėžio
apygarda
Panevėžio
mieste.
„Per
didelės
apygardos
–
Vilniaus
metropoliniame
regione,
labai
stipriai
išaugo
Nemenčinės,
ji
jau
10
proc.
punktų
viršija
leistiną
rinkėjų
ribą.
Taip
pat
ją
viršija
Medininkų,
Vilniaus
mieste
esanti
Naujamiesčio-Naujininkų
ir
Naujosios
Vilnios
apygarda.
Kauno
regione
yra
dvi
–
Garliavos
ir
Aleksoto-Vilijampolės
ir
viena,
sparčiausiai
auganti
–
Mėguvos
apygarda,
kuri
apima
Palangą,
dalį
Kretingos
rajono
savivaldybės
ir
šiaurinę
Klaipėdos
rajono
savivaldybės
dalį“,
–
pristatymo
Seime
metu
sakė
docentas.
Anot
R.Tučo,
didžiausias
pokytis
Šiaurės
Lietuvoje:
naikinama
Molėtų-Širvintų
rinkimų
apygarda.
Kupiškis
su
Biržais
sudarys
Sėlos
vakarinę
apygardą,
o
kadangi
„Anksčiau
Ignalina
ir
Švenčionys
sudarė
Nalšios
pietinę
rinkimų
apygardą,
dabar
Ignalina
yra
jungiama
prie
Visagino
ir
prie
likusios
Zarasų
dalies
–
tai
sudarytų
Nalšios
šiaurinę
rinkimų
apygardą“,
–
pridūrė
docentas.
Jo
teigimu,
Nalšios
pietinę
apygardą
sudarytų
Molėtų
ir
Švenčionių
savivaldybės,
nė
viena
iš
jų
nebūtų
suskaldyta.
VU
Geografijos
ir
kraštotvarkos
katedros
doc.
dr.
Rolandas
Tučas
„Anksčiau
Ignalina
ir
Švenčionys
sudarė
Nalšios
pietinę
rinkimų
apygardą,
dabar
Ignalina
yra
jungiama
prie
Visagino
ir
prie
likusios
Zarasų
dalies
–
tai
sudarytų
Nalšios
šiaurinę
rinkimų
apygardą“,
–
pridūrė
docentas.
Jo
teigimu,
Nalšios
pietinę
apygardą
sudarytų
Molėtų
ir
Švenčionių
savivaldybės,
nė
viena
iš
jų
nebūtų
suskaldyta.
„Panevėžio
mieste
per
maža
Nevėžio
apygarda,
todėl
Vandentiekio
rinkimų
apylinkė,
kuri
anksčiau
priklausė
Aukštaitijos
rinkimų
apygardai,
būtų
jungiama
prie
Nevėžio
rinkimų
apygardos.
Tuomet
per
maža
tampa
Aukštaitijos
rinkimų
apygarda,
kuri
apima
Panevėžio
rajoną
ir
dalį
miesto,
prie
jos
būtų
prijungiama
Velžio
rinkimų
apylinkė“,
–
aiškino
R.Tučas.
Pasak
jo,
Deltuvos
šiaurinė
apygarda
iki
tol
buvo
sudaryta
iš
Anykščių
ir
dalies
Panevėžio
rajono,
o
dabar
prisijungtų
šiaurinė
Ukmergės
savivaldybės
dalis.
„Būtų
suskaldyta
Ukmergės
savivaldybė
–
šiaurinė,
kaimiška,
dalis
ir
pats
Ukmergės
miestas
būtų
jungiamas
su
Širvintomis
į
vieną,
Deltuvos
pietinę,
rinkimų
apygardą.
O
Upninkų
rinkimų
apygarda
būtų
grąžinta
į
Jonavos
sudėtį
ir
Jonava
taptų
rinkimų
apygarda,
kuri
sutampa
su
savivaldybe“,
–
teigė
docentas.
Jis
atkreipė
dėmesį,
kad
Paberžės
rinkimų
apylinkė,
kuri
priklauso
Vilniaus
rajonui,
prieš
tai
buvo
jungiama
prie
Molėtų-Širvintų
apygardos,
dabar
vėl
būtų
grąžinta
į
Vilniaus
rajono
sudėtį
ir
jungiama
prie
Riešės
rinkimų
apygardos.
Šiaurės
Lietuvoje
tik
Utenos
rinkimų
apygarda
liktų
nepaliesta.
Nemažai
pokyčių
laukia
ir
pajūryje.
Kretingos
rajone
esančias
rinkimų
apylinkes,
iki
šiol
priklausiusias
Mėguvos
rinkimų
apygardai,
siūloma
prijungti
prie
Kuršo
apygardos.
„Tai
būtų
Laukžemės
ir
Lazdininkų
apylinkės.
Jos
abi
yra
Darbėnų
seniūnijoje.
Tenka
iš
apygardos
pietinės
dalies
atskirti
kelias
apylinkes
ir
jas
jungti
prie
Gargždų.
Tai
būtų
Jakų
ir
Gindulių
rinkimų
apylinkės.
Perkėlus
jas
į
Gargždų,
ta
apygarda
tampa
per
didelė.
Tuomet
vėl
reikia,
kaip
domino
efektu,
porą
apylinkių
jungti.
Todėl
buvo
nuspręsta
prie
Marių
rinkimų
apygardos
prijungti
dvi
Klaipėdos
rajono
apylinkes
–
Drėvernos
ir
Dituvos“,
–
sakė
R.Tučas.
Mokslininko
teigimu,
Marių
rinkimų
apygarda
būtų
sudaryta
nebe
vien
iš
Klaipėdos
miesto
rinkimų
apylinkių,
bet
ir
iš
dviejų
Klaipėdos
rajono
rinkimų
apylinkių.
Karšuvos
apygarda
per
maža
–
nutarta,
kad
ją
reikia
įkelti
kartu
su
Skaudvilės,
Adakavo
ir
Trepų
apylinkėmis.
Jos
priklauso
tai
pačiai
seniūnijai.
Karšuvos
apygardą
sudarytų
Jurbarko,
Pagėgių,
trys
Gaurės
seniūnijos
apylinkės
ir
dar
prisijungtų
trys
Skaudvilės
rinkimų
apylinkės“,
–
pokyčius
pristatė
docentas.
Sumažėtų
Tauragės
rinkimų
apygarda,
taip
pat
nutarta
nuo
Kelmės
ir
Šilalės
apygardos
atskirti
Biržų
lauko
rinkimų
apylinkę
–
iki
šiol
ji
priklausiusi
Šilalės
savivaldybei,
bet
būtų
prijungiama
prie
Tauragės.
„Prie
Žiemgalos
vakarinės
būtų
prijungiama
Bridų
rinkimų
apylinkė,
priklausanti
Šiaulių
rajonui.
Prie
Mažeikių
rinkimų
apygardos
būtų
prijungta
Bugenių
rinkimų
apylinkė,
iki
tol
priklausiusi
Žemaitijos
šiaurinei
apygardai“,
–
pažymėjo
R.Tučas.
Tuo
tarpu
esminis
pokytis
Pietų
Lietuvoje
–
tai
Vilkaviškio
apygardos
pildymas.
„Vilkaviškio
apygarda,
kuri
sutapo
su
savivaldybe,
tampa
per
maža,
ją
nuspręsta
papildyti
trimis
apylinkėmis
iš
Šakių
savivaldybės.
Tai
būtų
Kudirkos
Naumiestis,
Keturnaujiena
ir
dar
viena
apylinkė.
Marijampolės
apygarda
yra
mažėjanti,
prie
jos
nuspręsta
prijungti
Šunskų
apylinkę.
Bet
tuomet
iškyla
grėsmė
dėl
Sūduvos
pietinės
apygardos,
ją
reikia
papildyti.
Bus
papildoma
Alytaus
priemiesčiais,
Miklusėnų
rinkimų
apylinke.
Dainavos
apygardoje
lieka
Prienai,
Birštonas
ir
dalis
Alytaus
rajono
–
ten
nieko
pildyti
nereikia“,
–
sakė
R.Tučas.
Pasak
jo,
Dzūkijos,
Jotvingių,
Alytaus
miesto
apygardos,
kaip
ir
dar
23
apygardų
ribos,
lieka
nepasikeitusios.
Apygardų
ribos
ir
politika
Paklaustas,
ar
VRK
siūlomi
vienmandačių
rinkimų
apygardų
ribų
pokyčiai
galėtų
turėti
politinį
poveikį
rinkimų
rezultatų
prasme
–
juk
kaimo
ir
miesto
gyventojai
balsuoja
gana
skirtingai,
doc.
dr.
R.Tučas
atsakė
sutinkantis
su
tais
politologais,
kurie
mano,
jog
galimas
poveikis
turėtų
būti
minimalus.
„Na,
reikėtų
pradėti
nuo
to,
kad
siūlomi
vienmandačių
rinkimų
apygardų
ribų
pokyčiai
yra
mažesni,
negu
kad
buvo
prieš
2016
m.
ir
2020
m.
Seimo
rinkimus:
ir
apygardų
skaičiumi,
ir
pagal
mastą.
Dabar
siūloma
perkelti
tik
vieną
vienmandatę
rinkimų
apygardą,
t.y.
vieną
panaikinti,
o
kitą
sukurti.
Anksčiau
būdavo
po
dvi:
dvi
panaikintos
ir
dvi
sukurtos,
tad
apygardų
ribų
judėjimas
buvo
žymiai
didesnis.
Tai
vienas
dalykas.
Bet,
aišku,
minimaliai
rinkimų
rezultatams
įtakos
tai
gali
turėti,
nes
iš
tiesų
miesto
ir
kaimo
vietovių
gyventojų
politinės
preferencijos
dažnai
skiriasi.
Žinoma,
nebūtinai:
tos
partijos,
kurios
populiariausios
mieste,
tarkime,
Tėvynės
sąjunga
ar
Liberalų
sąjūdis,
yra
populiarios
ir
kai
kuriose
kaimo
vietovėse.
Pavyzdžiui,
Tėvynės
sąjunga
populiari
ir
Kupiškio,
ir
Pasvalio,
Radviliškio
rajono
savivaldybėse,
Liberalų
sąjūdis
–
Joniškyje,
Jurbarke,
Rietave,
Trakuose,
Varėnoje.
Taigi,
jei
siūloma
rinkimų
apygardų
ribų
reforma
paliestų
mano
paminėtas
savivaldybes,
tai
būtų
sunku
pasakyti,
kam
čia
būtų
į
naudą.
Štai
Vilniuje
atsirastų
nauja
Naujininkų-Rasų
apygarda,
sumažėtų
Naujosios
Vilnios.
Jos
yra
labai
mišrios,
negalima
vienareikšmiškai
tvirtinti,
kam
–
centro
dešiniosioms
ar
centro
kairiosioms
partijoms
–
tai
yra
palankiau.
Nelengva
būtų
tai
įvertinti“,
–
„Valstiečių
laikraščiui“
sakė
R.Tučas.
Paprašytas
pasvarstyti,
kaip
vidinės
migracijos
tendencijos
galėtų
atsiliepti
tolimesniems
rinkimų
žemėlapių
pokyčiams,
mokslininkas
atkreipė
dėmesį,
kad
iš
esmės
vidinė
migracija
nelabai
keičiasi.
„Ji
išlieka
intensyvi,
toliau
nuo
didesnių
miestų,
ypač
palei
pasienį,
esančios
savivaldybės
tebetuštėja.
O
auga
Vilniaus,
Kauno,
Klaipėdos
metropoliniai
regionai.
Tai
reiškia,
kad
rinkimų
apygardų
ribų
perbraižymo
procesas
bent
jau
kol
kas
nesibaigs,
nes
vėl
kažkur
savivaldybės
ištuštės,
sumažės
rinkėjų
skaičius,
reikės
kažkaip
spręsti
šią
problemą.
O
ją
sprendžiant
kyla
domino
efektas:
jei,
pavyzdžiui,
Šiaurės
Rytų
Lietuvoje
nebūtų
panaikinta
vienmandatė
rinkimų
apygarda,
tai
ribų
keitimo
procesas
būtų
nuvilnijęs
praktiškai
per
visą
Lietuvą,
gal
nebent
kažkur
ties
Žemaitijos
riba
būtų
pavykę
jį
sustabdyti.
Kad
būtų
išvengta
didžiulio
apygardų
ribų
perkėlimo,
paprasčiausia
panaikinti
apygardą,
kur
rinkėjų
skaičius
per
mažas,
ir
kažkur
sukurti
naują.
Tokiu
atveju
tie
pokyčiai
apima
mažesnį
regioną.
Taip,
kai
kur
jie
būna
dideli,
kaip
Šiaurės
Rytų
Lietuvoje,
bet
jie
nenusitęsė
nei
toliau
į
vakarus,
nei
toliau
į
pietus,
liko
tame
pačiame
regione“,
–
sakė
pašnekovas.
Jis
atmetė
prielaidą,
kad
rinkimų
apygardų
ribomis
gali
būti
manipuliuojama
politiniais
tikslais.
„Žinote,
tai
yra
sąžinės
reikalas.
Kadangi
aš
taip
braižau,
tokią
prielaidą
–
jei
tik
manimi
patikėsite
–
atmetu.
Aš
tokiomis
manipuliacijomis
rinkimų
teritorijų
ribomis,
arba
vadinamuoju
džerimanderingu,
neužsiimu.
Tas
reiškinys
atsirado
XIX
amžiaus
Amerikoje,
jis
kai
kur,
tarkime,
Didžiojoje
Britanijoje,
išliko
iki
šiol,
nes
vis
prisireikia
keisti
vienmandačių
rinkimų
apygardų
ribas.
Tačiau
dabar
panašūs
bandymai
sukurti
tam
tikroms
partijoms
palankias
rinkimų
apygardas
būna
užkardomi.
Lietuvoje
taip
tikrai
nėra
daroma.
Atvirkščiai
–
ten,
kur
rinkėjų
preferencijos
akivaizdžiai
skirtingos,
perbraižant
rinkimų
teritorijų
ribas
stengiamasi
išvengti
sujungimo
į
vieną
apygardą,
ypač
Pietryčių
Lietuvoje.
Kitas
dalykas
–
dėliojant
tas
apygardas
neįmanoma
pasiekti,
kad
jos
būtų
visiškai
kompaktiškos,
kartais
jos
būna
sudarytos
iš
trijų
savivaldybių
dalių.
O
jose
rinkėjų
politinės
preferencijos
gali
skirtis.
Tai
Lietuvai
būdingas
dalykas,
gal
tik
šalies
vakaruose
pasiskirstymas
yra
tolygesnis:
miestuose
rinkėjai
labiau
balsuoja
už
vienas
partijas,
o
regionuose
–
už
kitas.
O
kitur
šia
prasme
matome
įvairovę:
vienoje
savivaldybėje
kažkodėl
populiaresnė
viena
partija,
kaimyninėje
–
kita,
dar
vienoje
–
trečia.
Bet
tai
neišvengiamybė,
ir
niekas
sąmoningai
nebando
vieniems
padėti,
o
kitiems
pakenkti
keičiant
rinkimų
apygardų
ribas.
Stengiamės
žiūrėti
kaip
įmanoma
objektyviau,
bet,
aišku,
visada
galima
tuo
suabejoti“,
–
sakė
doc.
dr.
R.Tučas.
Strategijos
nepakeis
Lietuvos
valstiečių
ir
žaliųjų
sąjungos
(LVŽS)
pirmininkas
Ramūnas
Karbauskis,
paklaustas,
ar
rinkimų
apygardų
ribų
keitimas
gali
vienaip
ar
kitaip
atsiliepti
Seimo
rinkimų
rezultatams,
sakė
kol
kas
negalintis
tvirtai
atsakyti.
„VRK
sprendimas
dar
nepriimtas,
yra
tik
siūlymai.
Tačiau
matyti,
kad
akivaizdžiai
bandoma
pakenkti
Lenkų
rinkimų
akcijos
kandidatams.
Jau
nebe
pirmi
rinkimai,
kai
apygardų
perbraižymai
turi
tam
tikrą
politinę
potekstę.
Kai
pradedi
analizuoti,
pamatai
tam
tikras
pastangas
fiksuoti,
kurios
rinkimų
apylinkės
yra
kažkam
palankios.
Bet
kartu
galiu
pasakyti,
kad
praktiškai
tai
nieko
nereiškia,
nes
bandymas
atsižvelgus
į
praėjusių
rinkimų
rezultatus
apskaičiuoti,
kas
kam
naudinga,
retai
kada
duoda
rezultatų.
Laikui
bėgant
viskas
labai
stipriai
keičiasi“,
–
sakė
R.Karbauskis.
Pasak
jo,
2020
m.
Seimo
rinkimuose
matėme
gana
sėkmingą
konservatorių
pasirodymą
vienmandatėse
apygardose.
„Tačiau
visiškai
akivaizdu,
kad
2024
m.
rinkimuose,
ką
bedarytų
ir
kaip
bebraižiotų,
jų
rezultatai
bus
blogi.
Tai
nulemta
jų
pačių
veiklos.
Kodėl
šiuo
atveju
apygardų
ribų
perbraižymas
atrodo
nukreiptas
prieš
Lenkų
rinkimų
akciją,
sunku
pasakyti.
Gal
čia
konservatorių
susitarimas
su
socdemais,
gal
bandymas
tęsti
įtakos
perėmimą
tuose
rajonuose,
kur
anksčiau
dominavo
šios
partijos
kandidatai.
Aš
negaliu
pasakyti,
bet
potekstė
aiškiai
matyti.
Girdėjau
apie
Lenkų
rinkimų
akcijos
pareiškimus
Seime:
jie
tiesiog
nesupranta
tokio
VRK
siūlymo.
Galų
gale
galime
sulaukti
ir
Lenkijos
reakcijos.
Matyt,
ji
vienokia
ar
kitokia
bus.
Juk
nereikia
labai
daug
fantazijos,
kad
įsivaizduotum,
kam
tokie
pakeitimai
Vilniaus
regione
kenkia.
Bent
jau
kelių
Lenkų
rinkimų
akcijos
atstovų,
galinčių
kelti
lenkų
tautinės
mažumos
problemas,
buvimas
Seime,
manau,
yra
logiškas.
Ta
istorija
apie
konfliktą
su
lenkų
tautine
mažuma,
kurią
konservatoriai
labai
daug
metų
kurstė,
jau
yra
pasibaigusi.
Lenkija
yra
mūsų
strateginė
partnerė“,
–
sakė
LVŽS
pirmininkas.
R.Karbauskis
pridūrė
suprantantis
apygardų
ribų
keitimo
logiką
remiantis
rinkėjų
skaičiumi,
bet
esą
kartais
aiškiai
matyti,
jog
pasiūlytas
skirstymas
nėra
adekvatus.
„Aš
jau
anksčiau
mačiau,
ką
VRK
darė
su
Šiaulių
rajonu,
keisdama
apygardų
ribas.
2016
m.,
kai
jos
buvo
perbraižomos,
ten
turėjome
tik
vieną
Seimo
narę.
Kažką
prijunginėjo,
atjunginėjo,
skaičiavo,
kaip
būtų
geriau,
bet
po
rinkimų
Seime
gavome
58
vietas.
Tuo
noriu
pasakyti,
kad
ir
šį
kartą
turbūt
nereikia
kreipti
dėmesio
į
tai,
ką
jie
daro.
Kad
trys
ar
keturi
rajonai
turėtų
vieną
Seimo
narį,
ar
kad
tas
pats
rajonas
turėtų
tris
Seimo
narius.
Truputį
keistokai
tai
atrodo“,
–
svarstė
pašnekovas.
R.Karbauskis
iškart
atmetė
prielaidą,
kad
siūlomas
rinkimų
žemėlapio
perbraižymas
galėtų
paveikti
„valstiečių“
rinkimų
strategiją.
„Tikrai
ne.
Mes
bet
kokiu
atveju
esame
orientuoti
į
vertybinę
politiką,
o
ne
į
regioninį
aspektą
–
atstovauti
kaimui
ar
miestui.
Mes
atstovaujame
vertybėms,
o
jos
yra
svarbios
visiems
žmonėms,
nepriklausomai
nuo
to,
kur
jie
gyventų.
Būtų
galima
pasakyti
nebent
tai,
kad
mums
sunkiau
kalbėtis
su
jaunimu,
kuriems
liberalai
žada
labai
keistą
laisvę,
narkotikus
ir
kitus
dalykus.
Bet
ir
jauni
žmonės,
sukūrę
savo
šeimas,
susilaukę
vaikų,
labai
greitai
grįžta
prie
supratimo,
kad
juos
tiesiog
apgaudinėjo.
Tas
jaunimas,
kuris
šiandien
nori
narkotikų,
rytoj
jau
nenorės,
kad
jie
pasiektų
jų
pačių
vaikus.
Mes
tiesiog
turime
tą
suprasti
ir
palaukti,
kol
jie
grįš
prie
tų
vertybių,
kuriomis
remiasi
jų
tėvai“,
–
sakė
R.Karbauskis.
Užtenka
trijų
balsų
Seimo
Ekonomikos
komiteto
pirmininko
pavaduotojas,
Socialdemokratų
partijos
frakcijos
narys
Gintautas
Paluckas
sakė
negalįs
tvirtinti,
kad
Lietuvoje
manipuliuojama
rinkimų
apygardų
ribomis
siekiant
politinės
naudos,
tačiau
esą
yra
viena
akivaizdi
tendencija.
„Matome
didesnės
mandatų
koncentracijos
apraiškas
didžiuosiuose
miestuose.
Juose
atsiranda
vis
daugiau
rinkimų
apygardų,
o
kitur
jos
išskaidomos
ar
naikinamos.
Įstatyme
pasakyta,
kokio
dydžio
turi
būti
rinkimų
apygarda,
tačiau
reikėtų
pasistengti
nesukišti
visų
valdžios
rinkimų
į
Vilnių
ir
jo
apylinkes,
kad
išliktų
kaimiškų
regionų,
rajonų
centrų
atstovavimas.
Į
tai
reikia
atkreipti
dėmesį“,
–
sakė
G.Paluckas.
Anot
jo,
jau
matomi
kelis
epizodai,
kurie
tiesiai
šviesiai
naudingi
konservatoriams:
Vilniuje
ir
šalia
jo
atsiranda
dvi
vienmandatės
apygardos.
„Jos
steigiamos
koncentruotoje
konservatorių
rėmėjų
teritorijoje,
tą
patvirtino
kelių
praėjusių
rinkimų
rezultatai.
Tai
reiškia,
kad
konservatorių
partija
čia
labai
paprastai
gaus
porą
papildomų
Seimo
nario
mandatų.
Dėl
kitų
apygardų,
kurių
ribas
siūloma
keisti,
neskubėčiau
su
apibendrinimais,
bet
klausimų
kyla,
tarkime,
dėl
Anykščių
ir
Panevėžio
rajono.
Jame
esame
stiprūs,
bet
iš
jo
atimamos
rinkimų
apylinkės,
jungiamos
prie
Anykščių
rajono.
Galbūt
tai
bus
naudinga
konservatoriams,
galbūt
kolegoms
„valstiečiams“.
Kaip
sakiau,
yra
daug
visokių
niuansų,
kuriuos
dar
reikia
įvertinti.
Mes
visada
stengiamės
žvelgti
į
siūlomus
pokyčius
racionaliai,
bet
jeigu
pamatysime
kažkokią
politinę
potekstę,
tikrai
išsakysime
savo
pastabas
VRK
pirmininkei“,
–
pabrėžė
G.Paluckas.
Jis
atkreipė
dėmesį,
kad
politikoje
yra
daug
nerašytų
taisyklių
ir
dėsnių,
todėl
reikia
labai
gerai
įvertinti,
kokį
formalų
ir
neformalų
poveikį
jie
turės
įgyvendinant
tokius
pakeitimus.
„Atrodytų,
koks
gi
rinkėjui
skirtumas
–
na,
anksčiau
balsavo
vienoje
apygardoje,
o
dabar
reikės
kitoje.
Bet
ar
tai
paskatins
jį
dalyvauti
rinkimuose?
Gal
kažkas
pasakys
–
visai
pasimečiau,
nebežinau
nei
kur
eiti,
nei
už
ką
balsuoti,
et,
geriau
negaišiu
laiko.
O
juk
mūsų
rinkimuose
aktyvumas
ir
taip
nėra
didelis.
Tokia
galima
pokyčių
pasekmė
tikrai
nebūtų
pageidaujama“,
–
pridūrė
pašnekovas.
Politikas
siūlė
nepamiršti,
kad
žmonės
ne
kasdien
eina
į
rinkimus.
„Jų
rinkimų
apylinkės
adresas,
jos
teritorijos
ribos,
kiti
įprastiniai
su
rinkimais
susiję
dalykai,
tarkime,
kvietimų
balsuoti
dalijimas,
juk
nusistovi
per
daugelį
metų.
O
jeigu
dabar
suskaldysi
rinkimų
apygardą,
vienas
apylinkes
nuplėši,
priklijuosi
prie
kitų,
dalis
žmonių
tiesiog
neateis
į
rinkimus.
Vienur
gal
nežinos,
kur
ta
rinkimų
apylinkė,
kitur
gal
rinkimų
komisija
bus
suformuota
iš
naujų
žmonių,
kurie
neužsuks
pas
tuos
rinkėjus,
pas
kuriuos
reikia
užsukti,
kad
jie
galėtų
balsuoti
namuose
dėl
judėjimo
negalios
ar
kitų
priežasčių.
Čia
yra
daugybė
organizacinių
dalykų,
kurie
gali
daryti
tam
tikrą
įtaką
rinkimams.
Todėl,
jei
tik
nėra
būtinybės,
reikėtų
vengti
tokios
sumaišties.
Taip,
kol
kas
VRK
pristatymuose
matome
paprastą
aritmetiką,
demografiją,
kitus
objektyvius
dalykus,
bet,
kaip
sakiau,
politikoje
neretas
atvejis,
kai
už
tokių
iš
pažiūros
paprastų
dalykų
slepiasi
tam
tikri
politiniai
siekiai.
Užtenka
porą
tau
nepalankių
apylinkių
išmesti
į
kitą
apygardą,
kurioje
vis
tiek
paprastai
nelaimi,
prisijungti
kelias
palankias,
ir,
žiūrėk,
jau
pirmauji
šimtu
ar
pusantro
šimto
balsų.
O
rinkimų
praktika,
be
kita
ko,
ir
mano
asmeninė,
rodo,
kad
kartais
užtenka
ir
trijų
balsų,
kad
laimėtum
rinkimus.
Tad
reikia
žiūrėti,
jog
taip
neatsitiktų,
čia
gali
būti
rimti
žaidimai“,
–
apibendrino
G.Paluckas.
Arvydas
Praninskas
Komentarai