2021 10 27
Tęsiant transporto koridoriaus „Via Baltica“ modernizavimą, pradedami rengti jam priklausančio magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 7,508 km iki 87,861 km rekonstrukcijos priešprojektiniai sprendiniai. Juos numatoma parengti per 14 mėn. Atlikus priešprojektinių sprendinių analizę, pagal gautus rezultatus bus vykdomi techninio projektavimo, o vėliau ir rangos darbų etapai.
Rengiant priešprojektinius sprendinius siekiama išrinkti optimalią alternatyvą, pagal kurią būtų rekonstruojamas kelio ruožas nuo Kauno iki Panevėžio. Optimali alternatyva bus pasirinkta atsižvelgiant į eismo saugą, eismo organizavimą ir atlikus kaštų ir naudos analizę. Nuo 2016 m. iki 2020 m. šiame ruože įvyko 13 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu žuvo 44 žmonės ir 50 buvo sužeista.
„Via Baltica“ transporto koridorius yra strateginis susisiekimo projektas, ir šiuo metu įvairiuose šio kelio ruožuose, įskaitant ir ruožą nuo Kauno iki Panevėžio, vyksta priešprojektinių sprendinių rengimo ir projektavimo darbai. Tikslas – iki 2030 m. turėti aukščiausius eismo saugos standartus atitinkantį ir modernų kelią nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki pat Lietuvos–Latvijos sienos“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, atlikus ruožo rekonstrukciją turėtų būti sumažinta priešpriešinių susidūrimų tikimybė, pagerinta kelio dangos būklė, panaikintos pavojingos sankryžos, o užtikrinus tarptautinius saugumo ir greičio ribojimo standartus bus panaikinti greičio ribojimai.
Lietuvos teritorijoje „Via Baltica“ transporto koridoriaus, kurį sudaro penki magistraliniai keliai (A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dalis), A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A17 Panevėžio aplinkkelis ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga), bendras ilgis yra 268 km. Tai kartu ir intensyviausio sunkiojo transporto eismo transporto koridorius, kuriuo Šiaurės–Pietų kryptimis vežama daugiausia krovinių. 2019 m. duomenimis, „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Panevėžio vidutinis metinis eismo intensyvumas siekė 7,5 tūkst. automobilių per parą, iš kurių beveik 37 proc. sudarė krovininis transportas.
„Via Baltica“ kelias po rekonstrukcijos turės atitikti tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus.
Šį mėnesį, gavus pritarimą iš kontroliuojančių institucijų, Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat planuoja pasirašyti sutartį dėl magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, priklausančio „Via Baltica“, ruožo nuo 9,1 km iki 66 km priešprojektinių sprendinių parengimo.
Planuojama, kad visas „Via Baltica“ projektas Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas iki 2030 m.
Komentarai