Prezidentas Gitanas Nausėda, Hagoje kreipdamasis į NATO Generalinį Sekretorių Jensą Stoltenbergą ir Lenkijos, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos bei Albanijos lyderius, paragino pripažinti, kad 1997 m. sudarytas NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs.
„Rusijai dislokuojant taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, mes turime pagaliau pripažinti ir pasakyti tai, kas akivaizdu: NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs“, – sakė valstybės vadovas Nyderlandų Ministro Pirmininko Marko Rutte kvietimu surengtoje vakarienėje.
Kartu su NATO Generaliniu Sekretoriumi Prezidentas pristatė svarbiausius liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo klausimus.
Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė atgrasymo ir gynybos stiprinimo svarbą bei pakvietė Vilniuje imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų praktiškai įgyvendinti NATO Madrido viršūnių susitikime priimti sprendimai dėl priešakinės gynybos. Svarbiausi jų, pasak Prezidento, yra naujų regioninių gynybos planų patvirtinimas, oro gynybos sistemų Aljanso rytiniame flange sustiprinimas ir priešakinių gynybos pajėgumų didinimas.
„Per metus nuo Madrido viršūnių susitikimo saugumo padėtis NATO rytiniame flange pablogėjo. Susiduriame su vis augančia grėsme ir privalome į ją reaguoti adekvačiai. Atgrasymas ir priešakinė gynyba yra svarbiausias šiandienos prioritetas“, – sakė Lietuvos valstybės vadovas.
Prezidentas akcentavo, kad karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik 500 dienų ir nėra jokių ženklų, kad jis galėtų baigtis artimiausioje ateityje, todėl tolesnis ginkluotės tiekimas Ukrainai yra būtinas.
„Vilniuje mes turime aiškiai pasakyti, kad Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, kad ji taps Aljanso nare kaip įmanoma greičiau, ir sutarti dėl aiškaus jos kelio į narystę. Negalime sieti šio kelio su karo pabaiga, nes Rusija padarys viską, kad tas karas, kasdien nusinešantis daug gyvybių ir griaunantis šalį, nesibaigtų niekada“, – susitikime Hagoje sakė Lietuvos valstybės vadovas.
