Prezidentas Gitanas Nausėda, argumentuodamas Konstitucija,grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žvalgybos kontrolierių įstatymą ir su juo susijusius įstatymus, siūlydamas laikyti juos nepriimtais.
Seimo priimtu įstatymu nuo 2022 m. sausio 1 d. įsteigiamas naujas žvalgybos institucijų veiklos priežiūros subjektas – žvalgybos kontrolierių institucija.
Šalies vadovas pabrėžia, kad Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. Ypatingas Seimo kontrolierių statusas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Seimo priimtu įstatymu būtų apribojami Seimo kontrolierių įgaliojimai vertinant žmogaus teisių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje, būtų silpninamas Seimo kontrolierių Konstitucijoje nustatytas vaidmuo ginant žmogaus teises.
„Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, steigiant atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą siunčiama žinia apie nepasitikėjimą žvalgybos institucijomis ir žmogaus teisių apsaugą užtikrinančia Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo kontrolierių įstaiga turi autoritetą, tarptautinį pripažinimą, patirtį žmogaus teisių užtikrinimo srityje, todėl šis sprendimas neabejotinai daro žalą tiek žmogaus teisių užtikrinimui šalyje, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
„Lietuvos žmonės pasitiki žvalgybos institucijomis, kurios sunkiu ir pasiaukojančiu darbu sukūrė plačią tarptautinę partnerystę žvalgybos srityje, todėl itin skubotą siekį steigti naują nuo politinės įtakos neapsaugotą žvalgybos kontrolės instituciją vertinu kaip neatsakingą. Šiuo itin sudėtingu nacionalinio saugumo požiūriu metu kaip valstybės vadovas negalėjau priimti jokio kito sprendimo, tik vetuoti Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas atskirai pažymi, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus.
Primename, kad parlamente ne vieną kartą vykdyti tyrimai susiję su žvalgybos tarnybų veikla. Garsiausi jų susiję su žvalgo ir diplomato Vytauto Pociūno žūtimi Baltarusijos viešbutyje ir neva egzistavusiais slaptais CŽV kalėjimais Lietuvoje.
Taip pat Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai buvo įsivėlę į skandalingas baudžiamąsias bylas. Lietuvos teismai yra išteisinę klaipėdietę Eglę Kusaitę, kaltinta tarptautinio teroristų tinklo organizavimu. Suomijoje prieglobstį yra gavusi čečėnų Gatajevų šeima, kurią kaimyninė šalis atsisakė išduoti, manydama, kad VSD sukurpta byla nebuvo tirta objektyviai.
