Pristatytas leidinys apie partizanų kovas

Zarasų krašto muziejuje visuomenei buvo pristatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro naujas leidinys. Tai paskutinė enciklopedinio leidinio Rezistencijos atlasas knyga – „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ 2 dalis, kurioje pateikiami mūšiai ir kautynės, vykusios Žaliosios rinktinės, Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose.

Šis renginys buvo skirtas Lietuvos kariuomenės dienai paminėti.

Leidinį pristatė jo rengėjos ir sudarytojos – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikės: Ramona Staveckaitė-Notari, Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė. Renginį moderavo LGGRTC istorikas dr. Darius Juodis.

„Argi mes neturime teisės ginti tai, ką amžiais gynė mūsų protėviai, kas yra brangiausia kiekvienam žmogui: laisvę, tiesą, krikščioniškosios moralės principus, savo gimtąją žemę… Kartu su mumis visa tauta; tik maža dalelė pasirinko Judo kelią. Mes šventai tikime, kad dėl Laisvės kritusiųjų brolių ir sesių pralietas kraujas, išvežtųjų ir kalėjimuose uždarytųjų kančios ir ašaros, mūsų žygiai ir pasiaukavimas – geriau mirti, negu vergauti – atneš mūsų kraštui Laisvę ir Nepriklausomybę“, – taip Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis rašė savo pranešime „Kovojom, kovosim ir laimėsim“, kurį perskaitė 1948 m. gegužės 1 d. vykusiame „Šiaurės-Rytų Lietuvos kovos dalinių Vadų, Vadovybės narių ir atstovų sąskrydyje“.

„Geriau mirti, negu vergauti“ – šie pranešime ištarti žodžiai simbolizuoja visų pokario Lietuvos rezistentų pasirinkimą. Drąsiai žvelgdami mirčiai į akis, partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai pasirinko ginti tai, kas žmogui svarbu, – prigimtinę teisę į nepriklausomą valstybę, demokratines vertybes ir krašto tradicijas. Daugiau kaip dešimt metų trukusi sunki ir skausminga lietuvių tautos kova nėra užmiršta. Ją primena ne tik išlikę partizanų dokumentai, nuotraukos, liudytojų atsiminimai, akademiniai leidiniai, bet ir ginkluotojo pasipriešinimo istoriją menantys atminimo ženklai: monumentai, paminklai, kryžiai, stogastulpiai, antkapiniai paminklai, gausiai nusėję visą Lietuvą, kurioje diena dienon vyko kruvinos ir didvyriškos partizanų kovos.

Šios knygos struktūra – tokia pati kaip „Pietų Lietuvos partizanų srities“, „Vakarų Lietuvos partizanų srities“ ir „Šiaurė Rytų Lietuvos partizanų srities“ 1 dalies. Joje pateikiama daugelį metų kaupti duomenys apie Lietuvos partizanų ir sovietų represinių struktūrų kautynes, nurodant jų datą, vietą, svarbiausias aplinkybes ir žuvusius partizanus. Kadangi archyviniai tyrimai apie visus žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus dar nėra baigti, leidinyje užfiksuotos tos kautynės, kuriuose žuvo srities, apygardų ar rinktinių vadai arba ne mažiau kaip trys, o nuo 1952 m. – ir pavieniai partizanai. Kautynes iliustruoja atminimo ženklų ir archyvinės partizanų nuotraukos su trumpais užrašais, o išsamesnė informacija apie jas pateikiama knygos pabaigoje esančiuose komentaruose, taip pat čia pateikiamos ir aukštas pareigas partizaniniame judėjime užėmusių žuvusiųjų biografijos.

Pažymėtina, kad prie paskutiniojo leidinio daug dirbo šie LGGRTC darbuotojai: Ramona Staveckaitė-Notari, Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė ir Dalius Žygelis. Jie išsamiai ir kruopščiai darbavosi nuo 2014 metų. Idėja rengti enciklopedinius atlasus kilo dabartinio LR krašto apsaugos ministro, istoriko dr. Arvydo Anušausko ir buvusios a. a. LGGRTC direktorės Dalios Kuodytės iniciatyva. Ypatinga padėka LGGRTC leidybos skyriaus dizainerei Dalei Dubonienei.

Susirinkusieji į renginį turėjo galimybę susipažinti ir įsigyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinių.

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų