Skiepai – vienas didžiausių visuomenės sveikatos pasiekimų. Skiepijant išgelbėjamos gyvybės, apsaugoma visuomenė, mažinamas sergamumas ir padedama pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę. Nors skiepai tampa vis saugesni ir veiksmingesni, tačiau vienas iš pagrindinių dabarties iššūkių – visuomenės pasipriešinimas imunizacijai. Kai kurios užkrečiamosios ligos dėl vakcinacijos tapo labai retomis, todėl visuomenė pamiršo jas bei jų galimas pasekmes. Kol pasaulyje yra šalių, kuriose skiepijimo aprėptys nuo užkrečiamųjų ligų yra labai žemos, tol išlieka grėsmė atsirasti naujiems užkrečiamųjų ligų atvejams ar kilti jų protrūkiams, o tai yra didelis iššūkis pasauliui.[1]
Situacija Lietuvoje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje vakcinomis valdomos 28 užkrečiamosios ligos. Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės, B tipo meningokokinės infekcijos.[2]
1 pav. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius
Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HepB – hepatito B vakcina; DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina; Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Tdap – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina; IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina; PCV – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina; MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina; HPV – žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina; RV – rotavirusinės infekcijos vakcina; MenB – B tipo meningokokinės infekcijos vakcina.
Į šį kalendorių yra įtrauktos vakcinos nuo įvairių užkrečiamųjų ligų, galinčių reikštis sunkiomis formomis, kelti komplikacijų ar net sukelti mirtį.[3] Kadangi vaiko imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi, jam kyla didesnė rizika užsikrėsti ir susirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis. Rekomenduojamų profilaktinių skiepų kalendorius yra pritaikytas prie to, kada vaikas turi didžiausią riziką susirgti šiomis ligomis ir kada vakcina yra veiksmingiausia.[4]
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, iki 2009 m. buvo pasiektos gana aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytųjų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau nuo 2010 iki 2022 metų buvo stebimas žymus visų pozicijų skiepijimo aprėpčių mažėjimas.[5]
Atsisakymas skiepyti vaikus
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2022 m. atlikta tėvų, auginančių vaikus iki 7 metų amžiaus, reprezentatyvi apklausa atskleidė pagrindines priežastis, dėl kurių dalis Lietuvos gyventojų atsisako skiepyti savo vaikus: šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos trūkumas ir nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. Aktyvesnis šeimos gydytojo paskatinimas nurodomas kaip svarbus motyvas, nulemiantis gyventojų sprendimus dėl vakcinacijos. Tą patvirtina ir kitų atliktų mokslinių tyrimų duomenys – konfidencialūs pokalbiai su gydytojais ir slaugytojais išlieka patikimiausiais informacijos šaltiniais ir reikšmingiausiais nuomonę apie vakcinas formuojančiais veiksniais. Internetas yra pagrindinis netikslios informacijos apie skiepus šaltinis tiek tėvams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.[6]
Vakcinacija yra pasaulinė sveikatos ir vystymosi sėkmės istorija, kasmet išgelbėjanti milijonus gyvybių. Yra įvairių tėvų atsisakymo skiepyti savo vaikus sprendimo kategorijų. Jie kinta nuo kategoriško bet kokios vakcinacijos atsisakymo, tyčinio atidėliojimo ar pasirinkto skiepo praleidimo iki visiško įprastai rekomenduojamų skiepų schemos neatitikimo. Visuomenės sveikatos tikslas – užkirsti kelią ligoms. Daug lengviau ir ekonomiškiau yra užkirsti kelią ligai negu ją gydyti. Būtent to ir siekiama visuotine imunizacija.[7] Tačiau tam, kad skiepijimo aprėptys būtų didesnės, būtina šviesti tėvus apie vakcinacijos svarbą vaikams.
Imunizacija ir infekcinių ligų kontrolė
Visuotinis skiepijimas sergamumą užkrečiamosiomis ligomis leido sumažinti daugiau kaip 98 proc., tačiau žmogus ir mikroorganizmas yra veikiami tiek vidinės, tiek išorinės aplinkos, todėl sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kinta nuolat. Vakcinomis valdomų ligų sergamumui turi įtakos naujų vakcinų atsiradimas, kolektyvinio imuniteto lygis, atsiradę nauji ar grįžę senieji ligų sukėlėjai, turizmas, socialiniai bei kiti veiksniai. Taip pat blėstantis žmonių pasitikėjimas skiepijimu, geografiniai galimybių pasiskiepyti skirtumai, klaidingos informacijos ir dezinformacijos apie skiepijimą augimas.[8] Šios priežastys kelia susirūpinimą ir yra rimtas uždavinys visuomenės sveikatos srities specialistams.
Vakcinacija – tai biologinio preparato, vadinamo vakcina, įvedimas asmeniui, siekiant sukurti jo imunitetą nuo ligos. Siekiama, kad asmuo sukurtų apsaugą (kūno apsaugą) nuo infekcijų̨, kurias sukelia organizmai, nuo kurių yra skiriamos vakcinos. Vakcinose paprastai yra medžiagų̨, panašių į mikroorganizmą, nuo kurio jos yra skiriamos. Šios vakcinos gali būti pagamintos iš viso ligą sukeliančio organizmo jo neoptimalios arba susilpnintos formos bei iš kai kurių jo komponentų. Tai taip pat gali būti genetiškai modifikuota organizmo forma, kuri negali sukelti ligos. Vakcina skatina žmogaus imuninę sistemą atpažinti sukėlėją kaip svetimą, jį sunaikinti ir gaminti antikūnus. Tada imuninė sistema išsaugo organizmo atmintį, kad vėliau sutikus tokio tipo infekcijos sukėlėją, jis būtų atpažįstamas ir sunaikinamas.[9]
Europos Sąjungoje taikomos labai griežtos visų rinkai teikiamų vakcinų patvirtinimo taisyklės. Sukūrus vakcinas, Europos vaistų agentūra (EMA) jas vertina ir prižiūri. Po to, kai atliekami labai išsamūs bandymai, Europos Komisija gali išduoti leidimą prekiauti. Kai vakcinos pateikiamos rinkai, Europos vaistų agentūra ir toliau vertina jų saugą bei vykdo stebėseną po leidimo suteikimo. Visi šie etapai skirti tam, kad būtų užtikrinta kuo didesnė sauga. Visi vakcinų, kurios tiekiamos rinkai Europos Sąjungoje, komponentai yra griežtai tikrinami. Atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad juos naudoti tose vakcinose yra saugu.[10]
Skiepai yra veiksmingiausia priemonė, dėl kurios pasaulyje kasmet išsaugoma 2,5 milijonų gyvybių, daugiausia vaikų.[11] Vakcinos sumažina riziką susirgti liga, nes kartu su natūralia organizmo apsauga sukuria tarsi skydą. Remiantis Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dauguma rekomenduojamų vaikų skiepų yra 90–100 proc. veiksmingi. Net tais atvejais, kai vakcina nesuteikė vaikui 100 proc. imuniteto, simptomai (jei vaikas susirgo infekcine liga) vis tiek paprastai yra švelnesni negu tuo atveju, jei jis nebuvo paskiepytas.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė Justina Kozienė
Informaciniai šaltiniai
[1] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. vasario mėn. 12 d. įsakymas Nr. V-192 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos patvirtinimo“.
[2] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. vasario mėn. 12 d. įsakymas Nr. V-192 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos patvirtinimo“.
[3] Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos. Vaikų profilaktinis skiepijimas – saugus būdas apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų 2022. Prieiga internetu: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/vaiku-profilaktinisskiepijimas-saugus-budas-apsisaugoti-nuo-uzkreciamuju-ligu/ . [Žiūrėta: 2024-06-06].
[4] Centers for disease control and prevention. Making the Vaccine Decision 2023. Prieiga internetu: https://www.cdc.gov/vaccines/parents/why-vaccinate/vaccinedecision.html. [Žiūrėta: 2024-06-06].
[5] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-192 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos patvirtinimo“.
[6] Svist, Vitalija; Maciulevičienė, Agnė; Naudžiūnaitė, Simona; Petraitienė, Sigita; Del Torso, Stefano; Grossman, Zachi; Magelinskienė, Ginreta; Valiulis, Arūnas. Vaccine-hesitant families are more susceptible to verbal communication messaging // Central European journal of public health. Prague : NLM (Medline). ISSN 1210-7778. eISSN 1803-1048. 2023, vol. 31, iss. 2, p. 103-109. DOI: 10.21101/cejph.a7508.
[7] World Heatlh Organization. Children: improving survival and well-being. Prieiga per internetą: https://www.who.int/news-room/factsheets/detail/children-reducing-mortality; 8 September 2020 [žiūrėta 2024-06-28].
[8] Public Health. Apžvalga 2023. Prieiga internetu: https://health.ec.europa.eu/vaccination/overview_lt. [Žiūrėta: 2024-06-06].
[9] Ngo NV, Pemunta NV, Muluh NE, Adedze M, Basil N, Agwale S. Armed conflict, a neglected determinant of childhood vaccination: some children are left behind. Hum Vaccines Immunother. 2020; 16(6):1454–63.
[10] Public Health. Apžvalga 2023. Prieiga internetu: https://health.ec.europa.eu/vaccination/overview_lt. [Žiūrėta: 2024-06-06].
[11] Čaplinskas S. Imunoprofilaktikos svarba siekiant suvaldyti skiepais valdomas užkrečiamąsias ligas. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas; 2016; 20(8):536–550.
The post Rekomenduojama vaikų vakcinacija appeared first on Visuomenės sveikatos biuras.