Tai tiesiog tikras ir paprastas Lietuvio patrioto pasakojimas apie minų karą Ukrainoje. Rusofilams ir pacifistams nesubalansuota. Tai iš autoriaus Facebook tinklo paskyros.
****
Štai ir viskas, trumpas poilsis eina į pabaigą, grupė po grupės vėl išvyksta į frontą, nauja kryptys, naujos užduotis, ir kaip visada ten, kur šiandiena karščiausia. Užsieniečių legionas visada ten, kur karščiausia, kur reikia taisyti kitų klaidas, kur reikia atlikti tai, kas atrodo neįmanoma. Nors ne apie tai.
Per šias trumpas tarp kovinių atostogas, net 5 grupėm pasakojau pasakas apie minas, minų laukus, inžinerinę žvalgybą, kaip eiti į pilkąją zona, kas ir kaip ten jų laukia, kaip apsisaugoti nuo dronų, kaip išeiti iš apšaudymo zonos. Kaip apsisaugoti nuo minosvaidžių apšaudymo, nuo salvinių sistemų apšaudymo…
Niekada tokio nebuvo, kad žmonės patys pasiprašytų pakartotinai praeiti mano kursą. Kas keisčiausia, tarp jų buvo ir Ukrainos policininkai, iš kurių formuojami batalionai į frontą ir užsieniečiai iš kitų padalinių, ir tie patys baltarusiai, kurie jau ne karta išklausė mano kursą ir praėjo mano užminuotą gyvybės ir mirties taką.
Kada pravedu užsiėmimus, nebandau įsiminti jų slapyvardžių, bet visada įsimenu jų visų veidus, nes puikiai žinau, kad po eilinės komandiruotės kai kurių iš jų jau daugiau niekada nesutiksiu, Žoržas, Volat, Brestas, Siabor, Papik, Miš, Volk… Jų jau nėra ir niekada nebus, o tokie buvo vyrai.
Per daugiau kaip 2 metus buvimo Ukrainoje, mano pasakas išklausė daugiau nei 2000 savanorių, pagrinde baltarusiai ir ukrainiečiai, nors buvo ir užsieniečiai iš kitų padalinių. Nežinau savo darbo vaisių rezultatus kitose padaliniuose, bet tarp baltarusių Konstantino Kalinausko pulko savanorių, per daugiau nei 2 metus karo nuo minų, minų spąstų nežuvo nei vienas savanoris. Kai jos siunčiu į gyvybės ir mirties taką (tai paskutinis kurso egzaminas), jiems visada sakau, kad tai ne jums egzaminas, o man, ar aš suprantamai jums viską išdėsčiau. Bet pagrindinis mano įnašo rodiklis yra tai, kad per daugiau nei 2 metus karo ir mano buvimo Ukrainoje, nuo minų, minų spąstų nežuvo nei vienas savanoris išklausęs mano kursą, ir nei vienas mano paroštas išminuotojas.
Koviniai iešimai, tai neįkainuojama patirtis ir pamokos man pačiam. O štai pasakos apie minas kaip aš vadinu, tai tuos patirties perdavimas kitiems. Man visada svarbiau ne atliktos užduotis, o išsaugotos gyvybės.
—
Pagalba Ukrainoje kariaujantiems lietuviams, legionieriams! ↓
VŠĮ Atvira širdis
LT173500010015670853
SWIFT: EVIULT2VXXX
Banko pavadinimas: Paysera LT, UAB
Banko adresas: Pilaitės pr. 16, Vilnius,
LT-04352, Lithuania
Paypal: atvirasirdis2022@gmail.com
Parama legionieriams
Pavedimai su prierašu „DIEDO PARAMA“
The post Rimas Armaitis. Paskutinės mano pasakos apie minas! appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
Komentarai