Birželio 2 d. Stambule Rusija atskleidė savo sąlygų dėl ugnies nutraukimo ir politinio susitarimo su Ukraina smulkmenas.
Stulbinančiai sėkminga Ukrainos operacija „Voratinklis“, kurios metu birželio 1 d. Ukrainos dronai smogė strateginėms oro bazėms giliai Rusijos teritorijoje, užgožė diplomatinį susitikimą Stambule.
Kijevo pagrindinis diplomatinis tikslas yra besąlygiškas, visapusiškas ugnies nutraukimo susitarimas su Maskva, galiojantis mažiausiai 30 dienų. Kremlius kelia tyčiniai nepriimtinas karines ir politines sąlygas, kurias įvykdžius neva oficialiai sutiktų nutraukti ugnį.
Maskva siekia paspartinti prezidento ir parlamento rinkimus Ukrainoje ugnies nutraukimo derybų kontekste. Kremlius tikisi, kad rinkimai, surengti oficialaus ugnies nutraukimo metu, net jei karo veiksmai tęsis sausumoje ir ore, sukels Ukrainoje chaosą.
Rusija pateikė Ukrainai karines ir politines sąlygas ugnies nutraukimo susitarimui ir galutiniam to, ką Rusija vadina „Ukrainos krize“, sprendimui, nes Maskva vengia terminų ‚karas‘ ir „taika“.
Rusijos derybininkai abu sąlygų rinkinius perdavė Ukrainos derybininkams birželio 2 d. Stambule, tęsdami gegužės 16 d. ten pat vykusį dvišalį susitikimą.
Maskva primygtinai reikalavo, kad susitarimas būtų pasirašytas Stambule, siekdama pažymėti „Stambulo procesą“, iš kurio Kijevas pasitraukė 2022 m. gegužę, siekdamas išvengti Rusijos primestų susitarimo sąlygų, atnaujinimą. Tačiau naujoji Stambulo proceso versija Ukrainos atžvilgiu yra dar aršesnė, išsamiau išdėstyta ir numato griežtą įgyvendinimo etapų seką.
Kijevo pagrindinis tikslas birželio 2 d. susitikime, iš anksto suderintas su JAV Baltuosiuoju rūmu ir pagrindiniais Kijevo partneriais Europoje, buvo pasiekti susitarimą su Maskva dėl ugnies nutraukimo: besąlygiško, visapusiško (sausumoje, ore, jūroje), ne trumpesnio kaip 30 dienų su galimybe pratęsti (žr. EDM, birželio 2 d.).
Tačiau, atsižvelgdamas į žinomas ir nepriimtinas Maskvos sąlygas ugnies nutraukimui (žr. toliau), Kijevas birželio 1 d. pradėjo iš anksto suplanuotą operaciją „Voratinklis“, per kurią Ukrainos dronai smogė strateginėms oro bazėms giliai Rusijos teritorijoje (žr. EDM, birželio 2 d.).
Nesvarbu, ar tai buvo padaryta sąmoningai, ar atsitiktinai, bet ši stulbinamai sėkminga operacija užgožė Stambulo susitikimą, nukreipdama dėmesį nuo ten pateiktų Rusijos karinių ir politinių ugnies nutraukimo ir susitarimo sąlygų smulkmenų.
Rusijos dokumentų rinkinys apima pasiūlymą dėl greito ugnies nutraukimo, veiksmų planą dėl ugnies nutraukimo vėliau (abu II skyriuje), politinio susitarimo pagrindus ir veiksmų planą jo siekiant (atitinkamai I ir III skyriuose) (TASS, birželio 2 d., paskelbta tik rusų kalba).
Maskva Kijevui siūlo du galimus ugnies nutraukimo susitarimo „variantus“. Pirmasis variantas – greitas ugnies nutraukimas, tačiau su sąlyga, kad Ukrainos pajėgos visiškai pasitrauks iš keturių žemyninių provincijų: Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporožės.
Šiuo metu Rusija okupuoja visą Luhansko sritį ir apie du trečdalius Donecko, Chersono ir Zaporožės sričių pagal teritorijos plotą. Keturias provincijas vadindama „Rusijos Federacijos teritorijomis“, o jų iki 2014 m. buvusias sienas – „Rusijos Federacijos sienomis“, Maskva nori, kad Ukraina išvestų savo pajėgas dar giliau į Ukrainos teritoriją, iki atstumo, dėl kurio bus susitarta dvišaliame paliaubų dokumente. Tai tariamai paskatintų Maskvą sutikti su greitu paliaubų susitarimu (II skyrius, 1 variantas, TASS, birželio 2 d.).
Nėra numatyta, kad trečioji šalis stebėtų paliaubų susitarimo laikymąsi. Vietoj to, šis klausimas pateikiamas kaip dvišalė Rusijos ir Ukrainos atsakomybė ir nepatogiai įtrauktas į kitą šių dokumentų dalį.
Maskva iš pat pradžių siūlo derėtis dėl vietinių paliaubų tam tikruose fronto sektoriuose dviem ar trim dienoms, kad būtų galima surinkti žuvusių karių palaikus pilkosiose zonose tarp fronto linijų (III skyrius).
Maskva toliau siūlo įkurti bendrą Rusijos ir Ukrainos ugnies nutraukimo stebėjimo centrą likusioje Ukrainos teritorijoje (II skyrius, 2 variantas, žr. toliau).
Rusija praktikuoja „bendrą“ ugnies nutraukimo stebėjimą su Moldova, Gruzija ir Ukraina per Rusijos organizuotus „įšaldytus“ konfliktus tose šalyse. Ši praktika leidžia Rusijai dominuoti ir manipuliuoti stebėjimu, tuo pačiu marginalizuojant ar eliminuojant bona fide tarptautinį tų ugnies nutraukimų stebėjimą.
Antrasis Maskvos „varianast“ apima keletą išankstinių sąlygų ir kitų veiksmų („paketo pasiūlymas“), kuriuos Ukraina turi įvykdyti prieš Rusijai galiausiai sutinkant su paliaubų susitarimu. Tai reiškia, kad Kijevas turi sutikti su šiais vienašaliais apribojimais paliaubų susitarimo derybų metu (II skyrius, 2 variantas: paketo pasiūlymas, TASS, birželio 2 d.):
– Ukrainos karinių formuočių atitraukimas kuo toliau nuo Rusijos Federacijos sienų;
– Mobilizacijos [civilinių gyventojų] į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nutraukimas;
– Ukrainos pajėgų demobilizacijos pradžia;
– Ukrainos išorės partnerių karinės įrangos tiekimo, kitų formų karinės pagalbos teikimo ir žvalgybos informacijos dalijimosi nutraukimas;
– Trečiųjų šalių ir užsienio karinių patarėjų karinės buvimo Ukrainoje atsisakymas;
– Sabotažo ir destrukcinių veiksmų prieš Rusiją ir jos piliečius atsisakymas.
Kremlius nuo kovo mėn. išvardijo kai kurias iš šių paliaubų sąlygų, pavadindamas jas „niuansais“ (žr. EDM, kovo 21, 28 d.). Be šių vienašališkų karinių apribojimų, dokumente reikalaujama, kad Ukraina imtųsi aktyvių politinių veiksmų kaip paliaubų susitarimo su Rusija sąlygos, būtent:
– Amnestuoti ir paleisti [nenurodytus] „politinius kalinius“, karinius ir civilius;
– Panaikinti karo padėtį Ukrainoje;
– Nustatyti Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimų datas, ne vėliau kaip per 100 dienų po karo padėties pabaigos;
– Pasirašyti tolesnį susitarimą su Rusija dėl šio dokumentų rinkinio I skyriaus (politinio susitarimo parametrai) įgyvendinimo.
***
Karo padėtis Ukrainoje galioja nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją, ir parlamentas ją pratęsia kas 90 dienų.
Ukrainos konstitucija ir teisės aktai draudžia rengti prezidento ir parlamento rinkimus, taip pat referendumus karo padėties metu. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir parlamento kadencijos techniškai baigėsi atitinkamai 2023 m. spalio mėn. ir 2024 m. kovo mėn.
Maskva tikisi sukelti Ukrainoje chaosą, paskatindama prezidento ir parlamento rinkimus Ukrainoje, kol karas tebevyksta. Tam ji siūlo paliaubų variantus, su sąlyga, kad Kijevas atšauks teisinę karo padėtį ir surengs rinkimus, net jei karas tebevyksta.
Toks veiksmų eiliškumas taip pat rodo, kad Maskva yra pasirengusi derėtis dėl karinių ir politinių susitarimo sąlygų su dabartine Ukrainos vadovybe – Zelenskio paskirtais kandidatais arba pačiu prezidentu – bet galutinį susitarimą pasirašyti su naujai išrinktais lyderiais. Rusija neabejotinai įsikištų į Ukrainos rinkimus, jei jie vyktų kaip dalis su Maskva suderinto politinio susitarimo.
