Rusijos karas prieš Ukrainą, – padėtis Liepos 24 d.

Rusija toliau puola Ukrainą, ką pradėjo 2014 metais ir atnaujino 2022 m. vasario 24 d. Tęsiantis mūšiams rytinėse teritorijose intensyvėja ir kovos šalies pietuose, kur rusai nori atimti Ukrainos prieigas prie Juodosios Jūros.

Ukrainos gynybos pajėgos tikriausiai ruošiasi pradėti arba jau pradėjo kontrpuolimą Chersono srityje. Apie tai pranešė Amerikos karo studijų institutas (ISW).

Analizė dėl tikėtinos kontrpuolimo pradžios Chersono srityje, kaip pabrėžia šaltiniai, gali būti šiek tiek netiksli dėl riboto atvirų duomenų kiekio. Analitikai įspėjo, kad iš atvirų šaltinių gaunama informacija apie kontrpuolimo eigą ir tempą greičiausiai bus kryptingai ribojama, vėluos ir atsiliks nuo faktinių įvykių.

ISW duomenimis, teritorija tarp fronto linijos ir Chersono yra kaimų vietovė, ją daugiausia sudaro mažos gyvenvietės, kurios rečiau praneša apie kariuomenės judėjimą ir mūšius, todėl pranešimai apie teritorijos kontrolę gali būti kaitaliojami be įrodymų.

Nei Ukrainos pusė, nei okupantai nėra suinteresuoti visada pranešti tikrąsias apystovas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Chersono srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Darjevo tiltui per Ingulą. Vietos regiono tarybos narys Serhijus Chlanas sakė, kad tai “dar ne Chersono išvadavimas, bet rimti parengiamieji žingsniai šia kryptimi”.

Primintina, kad okupacinė administracija ruošėsi referendumui dėl “nepriklausomybės”, o faktiniam prijungimui prie Rusijos. Iš esmės tai būtų Krymo užgrobimo scenarijaus atkartojimas. Planus trikdo ukrainiečių kontrpuolimas.

***

Rusijos pajėgoms šeštadienį surengus raketų smūgį Odesos uostui, kuris yra svarbus vos prieš dieną Kyjivo ir Maskvos pasirašytam grūdų eksporto susitarimui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant susitarimus.

„Tai įrodo tik vieną: kad ir ką Rusija sakytų ar žadėtų, ji ras būdų, kaip to nevykdyti“, – per susitikimą su JAV įstatymų leidėjais pareiškė V. Zelenskis, cituojamas prezidentūros paskelbtame pranešime.

Kiek anksčiau šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui. „Priešas atakavo Odesos jūrų uostą sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Dvi raketas numušė oro gynybos sistemos, dvi pataikė į uosto infrastruktūros objektus“, – socialiniuose tinkluose pranešė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka Rusijos smūgį Odesos uostui pavadino Kremliaus „spjūviu“ JT ir Turkijai.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad buvo smogta „Odesos uostui, kur grūdai ruošiami išvežimui. Mes numušėme dvi raketas, o dar dvi raketos smogė uosto teritorijai, kur akivaizdžiai yra grūdų.“

Ankstesniuose pranešimuose jis buvo cituojamas sakęs, kad Rusijos raketų smūgiais buvo taikytasi į Odesos uoste esančias grūdų saugyklas: „Odesos uoste buvo konkrečiai smogta tiems objektams, kuriuose grūdai buvo ruošiami išsiuntimui eksportui. Dvi raketos smogė būtent tai uosto infrastruktūrai, kur akivaizdžiai buvo grūdų.“

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse. Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar 47 mln. žmonių susidūrė su ūmiu maisto stygiumi tiesiogiai dėl karo.

***

Vienas garsiausių Kremliaus propagandininkų Jevgenijus Popovas pripažino ir net pasigyrė, kad tai Rusija raketomis smogė Odesos uostui. Be to, jis grasino, sakydamas: mes pakartosime”. Taip jis pareiškė BBC laidoje “BBC Newshour”. Pagal jo versiją Rusija esą sunaikino uoste buvusias raketų sistemas. To įrodymų pateikta nebuvo. Tiesa, ukrainiečių šaltiniai išvakarėse gyrėsi, jog amerikietiškos ir ir vietinės gamybos raketos pajūryje “budi”.

Maskva rieš tai neigė šeštadienį smogusi Ukrainos Odesos uostui, pareiškė Turkijos gynybos ministras praėjus dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė tarpininkaujant Ankarai ir Jungtinėms Tautoms pasiektą susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.

„Rusai mums pasakė, kad jie niekaip nėra susiję su šiais smūgiais ir jie labai kruopščiai nagrinėja šį atvejį“, – pareiškė Hulusi Akaras (Chulusis Akaras), tačiau Rusija oficialių komentarų kol kas nėra pateikusi.

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.

Visgi H. Akaras valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ pareiškė, jog incidentas Odesos uoste „tikrai mums kelia susirūpinimą“.

„Ir toliau vykdysime savo pareigas pagal susitarimą, kurį pasiekėme vakar“, – pridūrė jis.

***

Įvairios agentūros praneša, kad Rusijos kolaborantai laikinai okupuotose Chersono ir Zaporožės sričių teritorijose pradės riboti naudojimąsi “Google” ir “YouTube”, idant apribotų gyventojų prieigą prie Ukrainos interneto svetainių.

Taip pat esama informacijos, kad okupuotuose Chersono srities rajonuose uždrausta naudotis “Viber”. Manoma, kad Rusijos valdžios institucijos tikriausiai ir toliau griežčiau kontroliuos informacinę erdvę, siekdamos užkirsti kelią bet kokių antirusiškų pranešimų plitimui  užgrobtuose regionuose.

***

Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, pradėdamas karą prieš Ukrainą, sunaikino visą jo politinį palikimą. Jis sakosi esąs nusivylęs ir puikiai suprantąs, kas vyksta.

Apie M. Gorbačiovo reakciją į karą Ukrainoje papasakojo jo artimas draugas, rusų žurnalistas Aleksejus Venediktovas, duodamas interviu žurnalui “Forbes Russia”. M. Gorbačiovas esą pirmiausia apmaudauja dėl to, kad V. Putinas naikina laisves, kuriomis paskutinis SSRS prezidentas tikėjo.

UNIAN.ua, BNS, censor.net, kaunieciams.lt