Penktadienį
aplinkos
ministras
Simonas
Gentvilas
susitiko
su
Lietuvos
savivaldybių
merais,
administracijos
direktoriais,
kuriems
pristatė
esminius
žemės
valdymo
pertvarkos
principus,
darbus,
kuriuos
reikės
atlikti
savivaldybės,
siekiant
sklandaus
funkcijų
miestų
žemės
valdyme
perėmimo.
Susitikime
taip
pat
dalyvavo
Lietuvos
savivaldybių
asociacijos
ir
Nacionalinė
žemės
tarnybos
atstovai.
„Nuo
kitų
metų
įvyks
lūžio
taškas
–
gausite
ne
vieną
valstybės
deleguotą
funkciją
ir
apie
tai
kviečiu
iš
anksto
galvoti
ir
tam
ruoštis.
Po
sausio
1-osios
jums
nebereikės
atsiklausti
valstybės
leidimo
įgyvendinant
savo
vizijas.
Žemės
tvarkymas
ir
administravimas
taps
jūsų
įrankiu,
už
kurį
būsite
atsakingi“,
–
susitikimo
metu
pabrėžė
aplinkos
ministras
Simonas
Gentvilas.
„Lietuvos
savivaldybių
asociacija
apie
šio
sprendimo
prasmę
neabejoja.
Bus
racionaliau,
efektyviau
ir
naudingiau.
Reformą
sudaro
trys
žingsniai:
pirmiausia
reikėjo
sutvarkyti
teisėkūrinius
procesus,
antrasis
žingsnis,
kurio
pusiaukelėje
esame,
žemės
perėmimo
kelias,
kur
visi
turime
namų
darbų.
Trečias
žingsnis
–
rezultatai.
Neabejoju,
kad
patvirtinsime,
jog
savivalda
buvo
verta
pasitikėjimo“,
–
renginio
metu
sakė
Lietuvos
savivaldybių
asociacijos
viceprezidentė,
Lazdijų
rajono
savivaldybės
merė
Ausma
Miškinienė.
Nuo
2024
m.
sausio
1
d.
pagal
įsigaliosiančias
naujas
Žemės
įstatymo
ir
kitų
susijusių
įstatymų
redakcijas
miestų
ir
miestelių
teritorijų
administracinėse
ribose
esanti
valstybinė
žemė
patikėjimo
teise
perduodama
valdyti
savivaldybėms.
Nacionalinės
žemės
tarnybos
valdyta
žemė:
tiek
registruota
Nekilnojamo
turto
registre,
tiek
nesuformuoti
žemės
plotai,
esantys
miestų
teritorijose,
bus
perduodami
valdyti
savivaldybėms.
Tuo
tarpu
Nacionalinė
žemės
tarnyba
įgis
naują
–
konsultavimo
ir
kontrolės
–
funkciją.
Ji
formuos
vieningą
praktiką
ir
padės
savivaldybėms
rasti
sprendimus,
kaip
įveiklinti
žemę.
Aplinkos
ministras
atkreipė
dėmesį,
kad
naujoji
reforma
atveria
galimybes
–
per
visą
Lietuvą
savivaldybės
galės
įveiklinti
120
000
ha
teritorijos:
įsigalios
galimybė
sudaryti
žemės
nuomos
sutartis,
formuoti
žemės
sklypus,
plėsti
miestų
rekreacines
zonas,
planuoti
statybas
ar
kurti
renovuotų
daugiabučių
kvartalus.
Taip
pat
ministras
pabrėžė,
kad
su
perduodama
žeme
suteikiama
galimybė
savivaldybėms
didinti
savarankiškas
pajamas
vystant
statybas
ar
įgyvendinant
nuomos
sutartis.
Susitikimo
metu
taip
pat
aptartos
savivaldybių
funkcijos,
kurios
atkeliauja
kartu
su
žeme.
Aplinkos
viceministrė
Monika
Juodvalkė
įvardijo,
kad
nuo
kitų
metų
savivaldybės
galės
sudaryti
valstybinės
žemės
nuomos
sutartis,
taip
pat
bus
perleidžiami
valstybinės
žemės
panaudos
klausimai,
savivaldybės
bus
atsakingos
ir
už
servitutų
nustatymą.
Jos
koordinuos
ir
sutikimus
bei
derinimus,
pavyzdžiui,
jei
perduotame
žemės
plote
bus
norima
planuoti
statybas,
savivaldybė,
išduodama
statybą
leidžiantį
dokumentą,
galės
suteikti
ir
sutikimą,
dėl
ko
mažės
administracinė
našta.
Dar
viena
atitenkanti
funkcija
–
atlyginimo
už
galimybę
statyti
valstybinėje
žemėje
apskaičiavimas.
„Perduodant
žemę
norime,
kad
turėtumėte
tinkamą
įrankį
ją
administruoti,
todėl
kuriame
Žemės
informacinę
sistemą,
kurioje
bus
kaupiami
duomenys
apie
žemės
valdymą
ir
apskaitą,
žemės
nuomos,
panaudos
ir
perdavimo,
procesų
stebėsenos
bei
kita
aktuali
informacija“,
–
sistemą,
kurioje
savivaldybės
turės
viską
administruoti,
pristatė
aplinkos
viceministrė
Monika
Juodvalkė.
Šiuo
metu
Vyriausybei
rengiamos
taisyklės
dėl
valstybinės
žemės
perdavimo
tvarkos,
kurios
netrukus
bus
teikiamos
derinimui.
Patvirtinus
tvarką,
Aplinkos
ministerija
rengs
antrąjį
nutarimą
dėl
žemės
perdavimo,
kuriuo
savivaldybėms
bus
perduodami
žemių
sklypų
sąrašai.
Šis
projektas
bus
priimtas
šių
metų
pabaigoje.
Priėmus
nutarimą
savivaldybės
turės
pasirašyti
žemės
priėmimo-perdavimo
aktus,
juos
pasirašius
savivaldybėms
nuo
2024
m.
vasario
1
d.
bus
perduodamos
funkcijos
–
jos
taps
naujaisiais
žemės
patikėtiniais.
Iki
to
laiko
savivaldybės
taip
pat
turės
pasirengti
pokyčiams
–
pasiruošti
perimti
priskirtus
Nacionalinės
žemės
tarnybos
etatus,
kurių
iš
viso
154,
kartu
su
perduodamu
turtu
ir
dotacijomis,
taip
pat
pritaikyti
savo
administracines
struktūras
funkcijoms
įgyvendinti
ir
pasirengti
teisės
aktus,
reglamentuojančius
vidinius
procesus.
Primename,
kad
reforma
įgyvendinama
dviem
etapais:
pirmajame
etape
nuo
2023
m.
sausio
1
d.
Nacionalinės
žemės
tarnybos
pavaldumas
atiteko
Aplinkos
ministerijai,
kuri
ėmėsi
formuoti
valstybės
politiką
žemės
tvarkymo,
žemėtvarkos,
nekilnojamojo
turto
kadastro,
žemės
naudojimo
valstybinės
kontrolės
srityse.
Šiuo
metu
vyksta
antras
reformos
etapas,
kurio
metu
vykdoma
sisteminė
valstybinės
žemės
priežiūra,
perduodamos
funkcijos
savivaldybėms.
