Seimas ėmėsi projektų dėl civilinės sąjungos ir artimo ryšio įteisinimo

Seimas ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi dviejų alternatyviai teikiamų projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Už Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kurį kaip kompromisinį pateikė partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, balsavo 70 Seimo narių, 49 buvo prieš ir šeši parlamentarai susilaikė.

Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo pateikė grupė prieš partnerystę pasisakančių parlamentarų – už jį balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 23 ir susilaikė 30 parlamentarų.

Abu projektai toliau kartu bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę svarstymui jie abu turėtų grįžti birželio 21 dieną.

Projektų skirtumai: kas būtų šeimos santykiai

Konservatorė Jurgita Sejonienė pristatydama Civilinės sąjungos įstatymo projektą teigė, jog projektas yra bazinis, jame numatytos tik būtiniausios nuostatos „kokybiškam, moraliai ir socialiai teisingam gyvenimui kartu nesusituokus“.

„Projektas skiriasi nuo anksčiau teikto (Partnerystės įstatymo) ir ir prašau jūsų šitą konsensusą įvertinti teigiamai. Šiuo projektu reguliuojami bendri principai: monogamijos, savanoriškumo, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių. Jis palies tik žmones, kuriems yra aktualus, ir niekaip nepalies kitų mūsų bendrapiliečių“, – sakė J. Sejonienė.

Parlamentarė taip pat pažymėjo, kad siūlymas įteisinti civilinę sąjungą yra aktualus ne tik vienos lyties poroms, bet ir heteroseksualioms nesusituokusioms poroms.

„Tikrai nėra didžioji dalis Lietuvos žmonių, kuriems reikalingas toks teisinis reguliavimas, bet nesusituokusių jaunų žmonių Lietuvoje yra apie pusę milijono“, – pažymėjo Seimo narė.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas pristatė alternatyvų projektą dėl artimo ryšio, pabrėžęs, kad priešingai nei anksčiau pateiktas, jis savo reguliavimu nesukuria panašumo į šeimos santykius.

„Mes pripažįstam, kad turi būti ginami ir asmeniniai, ne tik turtiniai kartu gyvenančių asmenų santykiai, ir dėl to siūlom įteisinti artimą ryšį. Artimo ryšio įstatymas nesukuria šeimos santykio, o civilinė sąjunga duoda aliuziją į šeimos santykių kūrimą“, – teigė prieš partnerystės įteisinimą pasisakantis politikas.

Partnerystė negalima jokioms poroms

Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą.

Partnerystės įteisinimui besipriešinantys politikai sukritikavo ir šią naują versiją, Seime įregistruota alternatyva – Civilinio kodekso pataisos dėl artimo ryšio.

Per 20 parlamentarų, daugiausiai prieš partnerystę pasisakančių politikų, teikiamos pataisos nustatytų, kad „artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio“.

Pasak projekto autorių, tokį ryšį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. Civiliniame kodekse taip pat būtų nustatyta, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.

Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Autorė Milena Andrukaitytė

BNS, Lietuvos naujienų skyrius