0

Dalinkitės

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Lauryna Kasčiūnas ir šio komiteto narys Arvydas Pocius antradienį, birželio 27 d., 9.00 val. rengia spaudos konferenciją, kurios metu pristatys parengtus Karo padėties įstatymo pakeitimus. Jų tikslas – įgyvendinti visuotinės gynybos principą ir sustiprinti valstybės gynybinės galios potencialą.

„Valstybės gynyba – tai ne tik gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė. Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat turi būti pasirengusios visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sako L. Kasčiūans.

Siekiant sudaryti sąlygas piliečiams labiau įsitraukti į valstybės gynybą, kad kiekvienas jų rastų sau vietą gynybos sistemoje, įstatymo pataisomis apibrėžiami koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, kurie, įvedus karo padėtį, būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka. Taip pat įstatymo pakeitimai apima komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų integravimą į valstybės gynybos planus.

Atsižvelgiant į šiuo metu kuriamą komendantūrų sistemą Lietuvos savivaldybėse, įstatymo pataisomis siūloma reglamentuoti karo komendantūrų instituciją, kuri veiks karo padėties metu, numatomi papildomi karo komendanto uždaviniai ir funkcijos. „Komendantūros steigiamos teritorinės apsaugos vykdymui karo padėties metu, jos gali atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančiu darbų“, – pažymi A. Pocius.

Įstatymo projektu numatoma papildyti ginkluotąsias pajėgas sudarančių subjektų sąrašą, nustatant, kad karo padėties metu ginkluotąsias pajėgas sudarytų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervas, Viešojo saugumo tarnybos rezervas bei Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas – t. y. tų institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, rezervai. Artimiausiu metu ketinama reglamentuoti ir šių rezervų formavimą.

Jums gali patikti

Komentarai

Comments are closed.

Dagiau iš temos: Lietuva