Parlamentas ketvirtadienį pritarė Ateities komiteto sukurptai rezoliucijai dėl Lietuvos demografijos politikos ateities.
Lietuva, kaip pabrėžiama pranešime spaudai, šiuo metu susiduria su strateginiu demografiniu iššūkiu – gimstamumas mažėja, visuomenė sensta, vyksta intensyvūs emigracijos ir imigracijos procesai.
Teigiamą pokytį, rašoma pranešime, Lietuvos demografinėje situacijoje gali atnešti tik kompleksinės priemonės ir ilgalaikiai strateginiai politiniai sprendimai. Reikia pripažinti, kad mūsų valstybės ateitis, jos ekonomikos potencialas ir galimybė užtikrinti savo gyventojų gerovę priklausys nuo to, kokius demografinės politikos sprendimus priimsime šiandien.
Seimo Ateities komitetas inicijavo Seimo rezoliucijos dėl Lietuvos demografijos politikos ateities projektą, kuriam parlamentas 2023 m. birželio 15 d. po svarstymo pritarė.
„Lietuvos depopuliacija, kaip ir autokratinės Rusijos keliama nuolatinė grėsmė, yra ilgalaikė ir esmingiausia šalies nacionalinio saugumo problema – ir praktiškai, ir egzistencinis iššūkis Lietuvos tautos ir valstybės išlikimui“, – pristatydamas rezoliucijos projektą Seime akcentavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Pasak R. Lopatos, dabartinė šalies demografinė politika yra nenuosekli, stokojanti ilgalaikės strateginės perspektyvos ir globalaus konteksto, o iki šiol tris dešimtmečius taikytos neigiamų demografinių tendencijų valdymo priemonės yra nepakankamos. Depopuliacija mūsų valstybėje turi eilę neigiamų pasekmių jau šiandien, todėl nesiimant ilgalaikių ir sistemiškų strateginių priemonių, padėtis ateityje tik blogės.
Depopuliacija daro didelę įtaką ir valstybės darbo rinkai. Lietuvoje būtini pokyčiai aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei trūkstamų darbuotojų pritraukimo (darbo imigracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą. Rezoliucijoje Vyriausybė raginama nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas, jų dydį balansuojant pagal tikslus: gyventojų skaičiaus nuoseklaus didėjimo, darbo jėgos trūkumo problemos sprendimo, nepaverčiant Lietuvos pigios darbo jėgos šalimi, mažinant rusų kalbos kaip lingua franca vaidmenį, neleidžiant susikurti izoliuotoms kultūrinėms, religinėms grupėms.
Siekiant stabdyti Lietuvos depopuliacijos procesą ir iki 2050–2060 metų šalyje atkurti buvusią gyventojų populiaciją, o tautos depopuliaciją pripažįstant strategine, ilgalaike, visų valdžios institucijų nuolatinio dėmesio reikalaujančia problema, rezoliucijoje Vyriausybei yra siūlomi konkretūs žingsniai šiose srityse:
- šeimos, gimstamumo ir sveikos gyvensenos politikos;
- lietuviškosios tapatybės, lojalumo ir pilietiškumo ugdymo;
- diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo politikos;
- užsienio šalių studentų, ypač aukštos kvalifikacijos profesionalų, talentų pritraukimo į Lietuvą ir integravimo politikos;
- aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei kitų darbuotojų pritraukimo (darbo imigracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityse.
Už šias sritis yra atsakingos atskiros ministerijos. Paradoksalu, bet bendro vardiklio tarp ministerijų vykdomų programų trūksta, o vienos lyderės vaidmens apsiimančios ir demografijos politiką koordinuojančios institucijos – nėra. Dėl šios priežasties rezoliucijoje Vyriausybei siūloma institucionalizuoti demografijos politikos įgyvendinimą paskiriant įgaliotą specialųjį pareigūną (įkuriant biurą, agentūrą) prie Vyriausybės, kuris turėtų visus būtinus įgaliojimus tarpinstituciniam įgalinimui, koordinavimui, būtinų strategijų ir programų rengimui.
Rezoliucija įpareigoja iki 2023 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos politinių partijų nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų, kuriame būtų numatytas priemonių planas ir jo įgyvendinimo finansavimas Susitarimo parengimo koordinavimas pavestas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
Seimo Ateities komitetas yra inicijavęs ir diskusiją dėl to ar Rusiją reiktų vadinti Maskovija (esą tai būtų informacinio karo su Rusija manevras), ir daug kitų, į tolimą – ateitį net 2050 metus – orientuotų Lietuvos raidos projektų.
Komentarai