Trečiadienį Seime priimta rezoliucija dėl Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-mečio paminėjimo.
Rezoliucijoje JAV kongresas skatinamas palaikyti Baltijos šalių saugumo iniciatyvą, teigiama, jog „JAV buvo nepakeičiamas Lietuvos valstybingumo ramstis“.
Dokumente pabrėžta, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra Lietuvos saugumo garantas dabartiniame geopolitiniame kontekste „ir išlikimo sąlyga“, šios šalies karių dislokavimas – atgrasymo veiksnys.
Rezoliuciją teikė konservatorius, tarpparlamentinių ryšių su JAV grupe pirmininkas, Emanuelis Zingeris.
Už ją balsavo visi Seimo nariai.
Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas Seime vyko liepos 7 dieną. 1918 metais apie valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvą JAV de jure pripažino 1922 metų liepos 28 dieną.
Tiesa, po pirmojo pasaulinio karo Lietuvą ir kitas Baltijos šalis pripažino JAV kiek nestandartiniu formatu. Mat buvo laukiama, kuo baigsis pilietinis karas Rusijoje. Bolševikai Rusijoje nežlugo, atsilaikė ir įveikė rusų baltųjų judėjimą pilietiniame kare. Šiam karui besibaigiant. Prancūzija, D. Britanija, Italija ir Japonija nutarė pasirengti Lietuvos de jure pripažinimui. Biritai de facto Lietuvą jau buvo pripažinę.
O JAV diplomatija, tarsi užbėgdama šioms valstybėms už akių, 1922 m. liepos 28 dieną „pilnai pripažino“ (t.y. de facto ir de jure kartu) Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybes. Valstybių teritorinių ginčų (tame tarpe dėl Vilniaus ir Klaipėdos) sprendimai buvo palikti ateičiai. Antrasis Lietuvos neoficialus atstovas Valdemaras Čarneckis po pripažinimo jau tapo įteisintu Lietuvos atstovu ir laikinuoju reikalų patikėtiniu bei gavo įgaliojimus steigti Lietuvos pasiuntinybę Vašingtone.
1940-aisiais Rusijai okupavus Lietuvą JAV valstybės sekretorius Benjaminas Sumneris Wellesas (Bendžaminas Samneris Velesas) pareiškė, kad JAV nepripažįsta trijų Baltijos valstybių sovietinės aneksijos, o šių šalių diplomatinės ir konsulinės įstaigos gali tęsti veiklą.
kaunieciams.lt, BNS
Komentarai