Seimo rudens sesijoje – Žaliąjį kursą įtvirtinantys įstatymai

Vyriausybės trečiadienį patvirtinta ir Seimui teikiama rudens sesijos darbų programa apima keliolika Žaliajam kursui įgyvendinti skirtų įstatymų pataisų projektų, kuriuos parengė Aplinkos ministerija.

Dalis ministerijos siūlomų pataisų yra susijusi su žaliąja mokesčių pertvarka. Pavyzdžiui, patikslintas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas leistų sąvartynus paversti praeities reliktu, skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos. Siūloma sumažinti šalinamų sąvartyne atliekų kiekį iki 5 proc. 2030 m. ir padidinti jų antrinį panaudojimą, perdirbimą bei panaudojimą energijai gauti, o nuo 2023 m. didinti mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifą, išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Įgyvendinus siūlomas priemones, šalyje nuo 2030 m. atliekos iš viso nebūtų šalinamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių negalima kitaip panaudoti.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisomis siekiama tobulinti vandens išteklių apmokestinimą. Siūloma atsisakyti mokestinės lengvatos požeminio vandens išteklių naudojimui žemės ūkio veikloje, peržiūrėti paviršinio ir požeminio vandens mokesčio tarifus.

Tarp klimato kaitai švelninti skirtų teisės aktų, kuriuos siūloma tikslinti, – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiui mažinti ir principui „teršėjas moka“ įgyvendinti numatoma pakeisti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį į jų taršos mokestį, o už taršias transporto priemones nustatyti mokestį jų valdytojams.

Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pataisos leistų optimaliau planuoti ir administruoti finansines priemones klimato kaitai valdyti. Siūloma pakeisti Klimato kaitos programos lėšų skirstymo planavimą, reglamentuoti nacionalines ŠESD apskaitos ir prognozių sistemas. Sumažinti fluorintų ŠESD neigiamą poveikį klimato kaitai, išvengti jų pildymo netvarkinguose automobilių kondicionieriuose ir aplaidaus išleidimo į atmosferą leistų nustatyti išsamūs reikalavimai užsiimantiems transporto priemonių oro kondicionierių pildymo veikla.

Taikliai gamtosaugai skirti Vandens įstatymo pakeitimai. Jie sudarytų sąlygas upių vientisumui atkurti ir gerai vandens telkinių būklei palaikyti, nustatytų aiškias užtvankų, tvenkinių ir hidroelektrinių valdytojų pareigas, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo principus, leidimų sistemą visoms hidroelektrinėms.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos leistų sukurti mechanizmą, skatinantį stambinti vandentvarkos įmones, kad būtų užtikrintos kokybiškos ir prieinamos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.

Gyventojams labai svarbi ir racionali savivaldybių infrastruktūros plėtra, nuo kurios priklauso jų gyvenimo kokybė. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimai skirti jo spragoms panaikinti. Siūloma patikslinti šios plėtros įmokos termino apibrėžimą, numatyti papildomas galimybes panaudoti neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų lėšas ir kt.

Atsižvelgus į visuomenės poreikius, parengtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos. Jos skirtos sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, detaliai reglamentuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės tvarką. Šiuo metu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra vienintelė viešoji paslauga, kurios kainodara nereguliuojama ir priežiūra nevykdoma.

Stiprinant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, daugiau dėmesio skiriama neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Siūlomomis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisomis siekiama patikslinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigas ir atsakomybę, praplėsti jų teises sudarant galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų prevenciją ir kt..