Dalinkitės
Gyvenime
perskaičiau
labai
daug
šlamšto.
Knygų,
kurių
net
nenoriu
prisiminti,
ir
net
gėda
prisipažinti,
kad
jas
skaičiau.
Tačiau
knygų
skaityme
veikia
tikimybių
teorija
–
kuo
daugiau
skaitai,
tuo
didesnė
tikimybė
paimti
į
rankas
gerą
knygą.
Ėjo
2021
m.
pavasaris,
atsiverčiau
“The
Righteous
Mind:
Why
Good
People
Are
Divided
by
Politics
and
Religion“.
Ir
po
poros
dešimčių
puslapių
supratau,
kad
tai
yra
JI.
Knyga
apie
“teisuolišką
protą”
padės
nuimti
šydą
nuo
dar
vieno
mane
seniai
kamavusio
klausimo
–
kodėl
konservatoriai
ir
liberalai
amžinai
nesutaria.
Moralė
J.HJaidt
pradeda
nuo
moralės
klausimų.
O
jie
nėra
lengvi,
vien
ko
verta
“Iešmininko
dilema”.
Priminsiu:
nevaldomas
lokomotyvas
lekia
ir
neabejotinai
nužudys
ant
bėgių
stovinčius
penkis
žmones.
Bet
Jūs
esate
iešmininkas
ir
galite
nukreipti
lokomotyvą
kitu
keliu,
kuriame
jis
neabejotinai
nužudys
vieną
žmogų.
Logiškai
mąstant,
geras
sprendimas
–
viena
mirtis
vietoje
penkių.
Tačiau
ar
imsitės
Dievo
vaidmens,
nukreipsite
lokomotyvą
kitu
keliu
ir
nužudysite
žmogų?
Moralės
klausimai
ne
tik
sunkūs,
jie
labai
įdomūs,
nes
parodo,
koks
mūsų,
žmonių,
pasaulis
ir
socialinė
aplinka
yra
sudėtinga.
Besidomintiems
rekomenduoju
būti
kantriems
ir
susipažinti
su
Harvardo
universiteto
12-kos
paskaitos
kursu
”
Justice:
What’s
The
Right
Thing
To
Do?”
(deja,
tik
anglų
kalba).
Moralė
susijusi
su
pagrindiniu
klausimus:
“kas
yra
teisinga?”.
Jeigu
pažiūrėjus
supaprastintai,
tai
esminis
klausimas
sukasi
būtent
apie
šią
ašį:
“ar
teisinga
turėti
mirties
bausmę
valstybėje?”
arba
priešingai
–
“ar
teisinga
neturėti
mirties
bausmės
asmeniui,
kuris
nužudė
kitą?”.
Neužsiimu
sofistika,
dėlioju
tai,
kas
vyksta
visuomenėje.
Šešetas
Yra
šešios
fundamentalios
vertybės,
kurios
koduoja
mūsų
vertinimus,
o
šie
–
elgseną:
-
care
(padėkime
skriaudžiamiems,
apsaugokime
juos); -
fairness
(sąžiningumas
yra
labai
svarbu); -
liberty
(svarbiausia
yra
laisvė,
ją
reikia
ginti); -
loyalty
(lojalumas
ir
ištikimybė); -
authority
(pagarba
stovinčiam
aukščiau,
“žilam
plaukui”
ir
t.t.); -
sanctity
(kai
kurie
dalykai
yra
neliečiami,
šventi).
Visos
šios
vertybės
neatsirado
iš
niekur,
jos
turi
labai
aiškią
logiką
per
socialinę/psichologinę
perspektyvą
(pavyzdžiui,
reikia
rūpintis
silpnesniais
grupės
nariais,
ypač
vaikais,
nes
toks
elgesys
padeda
grupei
išlikti).
Kiekvieno
žmogaus
moralinis
kompasas
susideda
iš
tam
tikro
šio
šešeto
vertybių
rinkinio.
Va
čia
ir
prasideda
didžiausias
įdomumas:
konservatoriai
ir
liberalai
savo
moralės
kompasuose
turi
skirtingus
vertybių
rinkinius.
Internete
neradau
nieko
geresnio
kaip
šią
schemą
(ž.r.
žemiau).
Atkreipkite
dėmesį,
kaip
skiriasi
kompasų
rinkiniai.
Primenu,
kompasas
žvelgia
iš
moralės
perspektyvos
ir
sako,
kas
yra
gerai,
o
kas
yra
blogai.
-
Liberaliai
mąstantys
sako:
nieko
nėra
svarbiau
kaip
(1)
ginti
silpnuosius,
(2)
sąžiningumas
ir
(3)
laisvė
(asmens,
grupės,
valstybės
ir
pan.). -
Konservatoriai
sako:
pritariame,
kad
šios
trys
vertybės
yra
svarbios,
bet
vienodai
svarbu
lojalumas,
pagarba
ir
šventumas.
Mūšis
dėl
trejeto
Labai
labai
supaprastinus,
visas
konservatyvias
ir
liberalias
vertybes
turinčiųjų
nesutarimas
koncentruojasi
ties
šiomis
trimis
vertybėmis
–
liberalai
sako,
kad
jos
nesvarbios,
o
konservatoriai
mano
priešingai.
Tai
lemia
begalę
nesusikalbėjimų
ir
netgi
konfliktų.
Štai
J.Haidtas
pateikia
vieną
pavyzdį,
koks
skirtingas
yra
šių
grupių
požiūris
į
žmogaus
kūną:
-
Konservatoriai:
“body
=
temple”
(šventumas
–
žmonės
yra
Dievo
kūriniai). -
Liberalai:
“body
=
playground”
(laisvė
–
mano
kūnas,
tad
su
juo
galiu
daryti,
ką
noriu).
Nesiimant
spręsti,
kuri
pusė
teisi,
akivaizdu,
jog
joms
bus
sunku
susikalbėti.
Prigimtis
Tai
ką
daryti?
Gal
įmanoma
visuomenėje
susitarti
dėl
trejeto
ir
visiems
tapti
liberalais
ar
konservatoriais
ir
išspręsti
šitą
klausimą?
Viena
teorijų
sako,
kad
skirtingi
vertybių
rinkiniai
susiję
su
mūsų
prigimtimi
ir
viskas
prasideda
nuo
to,
kaip
skirtingai
mūsų
smegenys
toleruoja
neapibrėžtumus.
Vieni
mūsų
yra
linkę
labiau
nerimauti,
o
kiti
–
mažiau.
Atsargesni
(linkę
labiau
nerimauti)
vaikai
palaipsniui
susiformuoja
atitinkamus
įpročius,
linkę
į
kitokius
žaidimus,
knygas
nei
aktyvesni
ir
drąsesni
žmonės.
Ir
per
daug
metų
žmonės
tampa
labiau
konservatyvūs
arba
liberalūs.
Net
jeigu
ši
teorija
neteisinga,
bet
kurioje
visuomenėje
visada
bus
pasiskirstymas:
dalis
žmonių
bus
labiau
konservatyvūs,
o
kita
–
labiau
liberalūs
nei
vidurkis.
Tad
vienintelė
išeitis
yra
šioms
grupėms
sugyventi
atsižvelgiant,
suprantant
ir
gerbiant
vieni
kitų
moralės
kompasus.
Aido
kambariai
Štai
Jonathan
Haidt
meta
gerą
citatą:
“kai
grupė
asmenų
ką
nors
padaro
šventu
(sacred),
jie
nebegali
apie
tai
mąstyti
aiškiai
ir
nešališkai”.
Aplink
šventus
ir
neliečiamus,
tabu
saugomus
objektus,
žmones
ar
idėjas
buriasi
kultai,
kurie
komunikacine
prasme
formuoja
aido
kambarius.
Na
va,
kažkas
pažįstamo.
Pernai
lapkritį
rašiau:
„Aido
kambariai“
ir
jų
kaliniai-savanoriai.
Kai
edukacija
neveikia“.
Trumpai
primenu:
aido
kambariuose
savanoriškai
kalintys
nepriima
jokios
informacijos
iš
išorės,
laikydami
ją
grėsme
aido
kambariui.
Kuo
labiau
juos
spaudžia
išorė
su
savo
argumentacija,
tuo
labiau
aido
viduje
esantys
konsoliduojasi
ir
priešinasi
(“blogiečiai
puola”).
Raportas
Įdomu,
kad
J.Haidt
kalba
apie
tą
patį,
kaip
ir
M.Syed
savo
knygoje
„Mąstymas
be
sienų.
Skirtingų
požiūrių
galia“.
Abu
autoriai
mano,
kad
aido
kambarių
kaliniai
pradės
įsiklausyti
į
išorės
argumentus
tik
tada,
kai
į
išorę
nežiūrės
priešiškai,
o
palankiai.
M.Syed
akcentuoja
santykį
(raportą).
J.Haidto
argumentacija
gilesnė
ir
išsamesnė,
susijusi
su
tuo,
kad
žmonių
sprendimams
didesnę
įtaką
daro
emocijos
(dramblys),
o
ne
šaltas
protas
(raitelis).
Apie
analogiją
“dramblys
ir
raitelis”
pakalbėsime
kitą
kartą,
o
šįkart
puiki
J.Haidt
citata:
“When
does
the
elephant
listen
to
reason?
The
main
way
that
we
change
our
minds
on
moral
issues
is
by
interacting
with
other
people.
<…>
if
there
is
affection,
admiration,
or
a
desire
to
please
the
other
person,
then
the
elephant
leans
toward
that
person
and
the
rider
tries
to
find
the
truth
in
the
other
person’s
arguments“.
Na
va,
vėl
siūlomas
sprendimas
yra
raportas
–
niekur
nuo
jo
nepabėgsi
:).
Apibendrinam
-
Vertybės
yra
apie
tai
“kas
teisinga”. -
Yra
šešetas
fundamentalių
vertybių,
kurios
nulemia
žmonių
sprendimus
per
moralės
perspektyvą. -
Komunikacija
turi
suvokti,
kad
konservatoriai
ir
liberalai
turi
skirtingus
moralės
kompasus,
kuriuos
nulemia
skirtingi
vertybių
rinkiniai:
liberalai
akcentuoja
tris
iš
šešių,
konservatoriai
visas
šešias
laiko
daugmaž
lygiavertėmis. -
Ką
su
tuo
gali
padaryti
komunikacija?
Žinoti,
suprasti
ir
atsižvelgti.
—-
Autoriaus
–
Kęstučio
Gečo
–
Linkledin
paskyroje
skelbtas
tekstas
