2021 09 08
Rugsėjo 17–26 d. visoje Lietuvoje vyks Europos paveldo dienų (EPD) renginiai, šiemet kviečiantys intriguojančia tema „Įtraukiantis paveldas“. Tai jau tradicija tapusios ir penkiasdešimtyje Europos valstybių kiekvieną rugsėjį apie 30 milijonų dalyvių į daugiau kaip 70 tūkstančių renginių suburiančios dienos. Jų tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į kultūros paveldo išsaugojimą, išmokti jį tausoti ir išradingai naudoti.
Penktadienį, rugsėjo 17 d. 15 val., restauruotoje Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje rengiamas iškilmingas EPD atidarymas. Prieš tai 12 val. EPD pradžią iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto paskelbs Laisvės varpo dūžiai, bus papasakota ypatinga šio varpo istorija: kaip jį 1919 metais, remdami Lietuvos nepriklausomybę, nuliejo Amerikos lietuviai, kaip jis 1922 metais buvo parplukdytas į Lietuvą ir įkeltas į Karo muziejaus bokštą. Tai varpas, tarpukariu ir atgavus Nepriklausomybę skambantis tik ypatingomis progomis.
Susirinkusieji turės progą apsilankyti neseniai restauruotame Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje. Šventinė atidarymo programa tęsis Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje: 14 val. bus galima išsamiai susipažinti su šiuo sakraliniu kultūros paveldo objektu, jo restauravimo istorija, 15 val. po šventinių kalbų muzikinę programą „Ant sidabro tilto“ atliks Petras Vyšniauskas (saksofonas), Ilona Klusaitė (smuikas) ir sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“.
Šių metų EPD renginiai visoje Europoje pabrėš vienijančią paveldo prigimtį ir įvairovę, sieks, kad paveldas būtų labiau prieinamas ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lietuvoje vyks nemažai renginių, organizuojamų kartu su kurčiųjų reabilitacijos centru, tad paveldo pažinimas taps prieinamas ir šią negalią turintiems žmonėms.
COVID-19 pandemija daro didžiulį poveikį kultūros sektoriui, įskaitant ir EPD, tačiau, laikantis saugumo, šiemet bus galimybė kultūros objektus lankyti gyvai. Dėl organizatorių kūrybiškumo daug virtualių renginių pasklis po visą Europą ir net už jos ribų.
Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams bei turistams. Laikui bėgant pamėgtas renginys išplito visoje šalyje, geru pavyzdžiu netruko pasekti ir kitos, pirmiausia – kaimyninės šalys. Galiausiai šie renginiai taip išpopuliarėjo, kad Europos Taryba perėmė šią inciatyvą ir pakvietė jungtis visas Europos Tarybos valstybes nares. Taip 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur tais metais jau vyko diskusijos ne tik tarp istorikų, paveldosaugininkų ir politikų, bet ir plačioji visuomenė įsitraukė į aistringus svarstymus dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo.
Lietuvoje šiemet numatyta apie 300 renginių, kuriuos organizuoja miestų ir rajonų savivaldybių paveldosaugininkai, Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai, muziejai, kitos kultūros įstaigos. Europos paveldo dienų renginiuose, kurie gali tapti istorijos, meno pamokų tąsa, ypač laukiami moksleiviai, mokytojai. Šių metų tema itin atspindi pagrindinį Europos paveldo dienų tikslą.
