Paveldosaugininkai išbraukė Petro Cvirkos paminklą Vilniuje iš kultūros vertybių sąrašo. P. Cvirkos paminklo nukėlimo šalininkai sako, kad Lietuvos sostinėje nėra vietos sovietų kolaboranto paminklui. Norintieji išsaugoti monumentą teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros.
Iškilus rašytojas ar Lietuvos išdavikas – diskusijos apie P. Cvirkos asmenybę netyla jau kuris laikas. Dar ir šiandien netrūksta ginčų ar jam skirtą paminklą sostinės centre išsaugoti, ar nukelti?
„Tik tai griauti. Jis yra nusikaltėlis. Jis yra lietuvių tautos išdavikas“, – sako LRT TELEVIZIJOS kalbintas vyras.
„Tai vis tiek kažkoks istorijos paminklas. Kokia bebūtų ta istorija – yra istorija ir jis turėtų būti“, – mano kitas kalbintas vyras.
„Manau, kad mes turime labiau nusipelniusių žmonių Lietuvos istorijai negu tokie“, – tikina dar vienas praeivis.
„(Reikėtų – LRT.lt) palikti. Nu šiaip… Istorija, niekur nepadėsi“, – svarsto moteris.
Vis dėlto istoriją kitur padėti galima. Šiandien paveldosaugininkai nusprendė išbraukti P. Cvirkos paminklą iš valstybės saugotinų sąrašo.
„Esminis argumentas tai, be abejo, visiems žinomas ir dažnai kartojamas, kad Cvirka buvo Lietuvos pilietis, kuris pardavė Lietuvos interesus, kolaboravo su okupantais ir priiminėjo sprendimus dėl kurių nemaža Lietuvos piliečių nukentėjo“, – nurodo Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Toks paveldosaugininkų sprendimas reiškia, kad valstybė nebesaugos P. Cvirkos paminklo kaip vertybės. Tolesnis jo likimas – savivaldybės rankose ir jis, panašu, jau nuspręstas.
„Šis paminklas daugiau šitame skvere turėtų nebestovėti“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Kiek anksčiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad paminklas P. Cvirkai turėtų likti ten, kur yra, tik kitaip apipavidalintas. Dabar, pasak vicemero V. Benkunsko, miesto valdantieji, tai yra ir meras, sutarė paminklą iškelti į Nacionalinį muziejų.
„Mes labai aiškiai pasakome, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje paminklai yra statomi Lietuvos didvyriams, o ne kolaborantams“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras.
Prieš porą metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatavo, kad rašytojas aktyviai kolaboravo su sovietų valdžia. P. Cvirkos anūkas sako – tai tik vienos centro darbuotojos nuomonė. Be to, pasak rašytojo vaikaičio, apmaudu, kad šiuo klausimu taikomi dvejopi standartai.
„Visuomenėje bandoma nupaišyti kai kurių, neva nusipelniusių žmonių, istorines klaidas, lyg tai jų nebuvo ir užmesti juodą šešėlį ant tų žmonių, kurie galbūt yra kur kas mažiau nusidėję. Tai turi būti rastas kažkoks kraštinis ir vienas iš jų yra mano senelis“, – tvirtina P. Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas.
P. Cvirkos klausimą menotyrininkė Laima Kreivytė vadina ironišku. Esą bandydami reguliuoti, kas yra kultūra ir kas ne, politikai elgiasi panašiai kaip sovietmečiu, už kurio neva šlovinimą ir yra pasmerktas P. Cvirka.
„Aš nemanau, kad tai yra tik politinis klausimas. Tai yra ir kultūrinis klausimas, tai yra ir viešų erdvių klausimas. Tai mūsų istorija, kaip ją užrašė įvairios kartos mieste audinyje. Tai yra istorinė vertybė“, – sako menotyrininkė.
Paveldosaugininkai taip pat spręs paties skvero apsaugos klausimą. Norima, kad erdvė, kurioje šiuo metu stovi paminklas P. Cvirkai, net jį nukėlus, liktų beveik nepaliesta. Savivaldybė ramina – jokių užstatymų toje vietoje nebus.
Šaltinis: LRT.LT
