Dalinkitės
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įžvelgia skaidrumo spragų rengiant naują žiniasklaidos paramos modelį: jo paramą, pasak tarnybos, galėtų gauti ir politinių partijų įsteigti analitiniai centrai.
Antikorupcinį Kultūros ministerijos parengtų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų vertinimą atlikusi STT taip pat atkreipia dėmesį, kad pataisos leistų naujai kuriamai įstaigai – Medijų rėmimo fondui – gauti aiškiai nereglamentuotą paramą ir dovanas, apie jas galėtų būti neteikiama detali informacija.
STT vertinime pažymima, kad į fondo skirstomos paramos gavėjų sąrašą „galimai patektų ir politinių organizacijų siūlomi įsteigti analitiniai centrai, kurie, planuojama, turės teisę verstis leidybos ar kultūrinių renginių organizavimo veikla“.
Anot STT, tokiems centrams, be kita ko, Politinių organizacijų įstatymo nuostatomis keliami ir visuomenės informavimo priemonėms priskirtini uždaviniai vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.
„Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia paramą politinėms partijoms, įžvelgiama rizika, kad tokiu būdu per analitinius centrus paramą netiesiogiai galėtų gauti ir pačios partijos (kurios tuos analitinius centrus ir steigtų)“, – teigia tarnyba.
Galėtų gauti nereglamentuojamą paramą
Anot jos, pats fondas galėtų gauti aiškiai nereglamentuotą paramą ir dovanojamas lėšas: projekto nuostatos neatskleidžia „dovanojamų lėšų“ sąvokos turinio ir apimties, taip pat išsamiau nedetalizuojami galimi apribojimai dovanojamų lėšų teikėjams siekiant užtikrinti Fondo priimamų sprendimų nešališkumą ir skaidrumą.
Tarnyba taip pat primena, kad šiuo metu žiniasklaidos paramą skirstantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas turi registruoti duomenis apie šią paramą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje, bet ji neveikia, nes nėra baigta kurti.
Be to, pažymima, kad fizinių asmenų suteiktą paramą numatyta viešinti visais atvejais, tačiau įmonių parama registruojama ir viešinama tik tuo atveju, kai suma viršija 460 eurų – 10-ies bazinių socialinių išmokų dydį.
„Naujai steigiamam Fondui išvis nenumatoma prievolės viešinti detalią informaciją apie gautas dovanotas ar kitas lėšas bei jų teikėjus“, – atkreipia dėmesį STT.
Tarnyba turi pastabų ir dėl paties fondo valdymo. Pavyzdžiui, projektas, anot STT, nenumato draudimo fondo tarybos nariais būti į paramą pretenduojančių visuomenės informavimo priemonių savininkams, dalininkams, vadovams.
Nors projekte nustatyta, kad fondo ekspertais, be kita ko, negali būti žurnalistų, pretenduojančių gauti stipendijas ar lėšas tyrimams, darbdavio atstovai, toks ribojimas nenumatytas patiems darbdaviams, t.y. visuomenės informavimo priemonės ir viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vadovams, savininkams bei dalininkams.
Veiks nuo 2024-ųjų
Kultūros ministerijos siūlomas steigti Medijų rėmimo fondas, pakeisiantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, galės skirti paramą ne tik leidiniams, bet ir fiziniams žurnalistams, jis žiniasklaidos finansavimą perims nuo 2024-ųjų.
Numatoma, kad fondas galės remti ne tik viešosios informacijos rengėjų, bet tam tikrais atvejais ir skleidėjų projektus, fizinių asmenų, t.y. žurnalistų, veiklą – tam bus skiriamos stipendijos.
Ministerija numato, kad sprendimus, kaip ir dabar, projektus įvertinus ekspertams priims Medijų fondo taryba – ji būtų išplėsta nuo dabartinių septynių narių iki dešimties, juos deleguos įvairios žiniasklaidos, taip pat ir kultūrinės, asociacijos.
Šiemet žiniasklaidai, jos projektams skirta apie 3 mln. eurų, dar pusė milijono eurų numatyta projektams, skirtiems kovai su Rusijos propagandai alternatyvių informacijos šaltinių rusų ir kitomis tautinių bendrijų kalbomis paramai.
Kultūros ministerija neįvardija, kiek galėtų didėti parama, bet žada, kad ji augs.
Autorius Ignas Jačauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
