Kauniečiai ir vilniečiai šiemet vėl kelia klausimą – kieno kalėdinė eglutė gražesnė? Čia amžina tradicija. Klaipėda kiša saviškę po stiklu ir jaučiasi dar originaliau. Kas geriau? Svarbiausia, kas geriau mus įtikins, kad viskas mūsų saugumui ir laimei , todėl būkime atsakingi, sąmoningi, o svarbiausia paklusnūs. Tada ne tik nemirsime, bet ir valdžia nemuš.
Tomas Čyvas
Pamenate holivudinį filmą – „Kaip Grinčas Kalėdas vogė?“. O kaip atrodo trys Lietuvos didmiesčiai kalėdinės nuotaikos kūrimo ar gadinimo frontuose. Autoriaus įspūdžiai subjektyvūs ir gali būti neteisingi. Manding, varžybose dėl to, kas mažiau prikvailios, laimėjo Kaunas. Iškart pasakau, kad esu prigimtinis vilnietis, tad parapijinės ambicijos – niekuo dėtos.
Nuotolinis įžiebimas
Kauno miesto savivaldybė iš anksto paskelbė nuotoliniu Įvesti eismo apribojimai. Pėsčiųjų eismas Rotušės aikštėje ir jos prieigose lapkričio 27 d. buvo ribojamas nuo 15 val. iki 19 val. Aptvertas aikštės perimetras. Tiesa, leista būti žurnalistams, techniniam personalui, keliems šimtams į koncertą atvyksiančių neįgalių vaikų su specialiais kvietimais.
Be pasipiktinimo neapsieita. “Didesnis pasityčiojimas ne pati eglė, bet tai kad stovėjo policija ir kaip kokius nusikaltėlius vaikė žmones, nes negalima ateit pažiūrėt,“ – rašo komentatorius viename iš centrinių interneto portalų. Išties, – būta nepraleistų per tvorą ir piktų.
Aišku, galima suabejoti ar Kalėdoms tinka pasakoti (čia postmodernių autorių išsidirbinėjimai), kad vaizduoji Rojaus sodą, kuriame vietoje obels eglė, o vietoje rojaus obuolių drugeliai (įdomu – kas Adomas, o kas Ieva), bet tebūnie, kad pandemija bei žaliasis kursas veikia net ir menininkų vizijas bei nerimastingus sapnus. Vis ne ant surūdijusio vamzdžio drugeliai žiemą tūpė.
Svarbiausia, kad viešo grasinimo vis dėlto būta mažiau nei kituose dviejuose dideliuose pagrindinės šalies magistralės taškuose.
Privertė valandą palaukti
„Viršūnėje suspindusi didžiulė – 6 metrų skersmens – Kalėdų žvaigždė žadina smalsumą, teikia viltį. Žvaigždės – nuo seno žmoniją intrigavę dangaus žiburiai, grožio ir amžinybės simboliai. Padedami jų klajokliai ir jūreiviai kadaise rasdavo kelią į namus, o filosofai ir poetai apdainuodavo, mąstydami apie amžinybę ir būtį. Šį simbolį taip pat įprasta sieti su laime ir sėkme, o krikščioniškajame pasaulyje – su bibliniu pasakojimu apie žvaigždę, parodžiusią kelią trims išminčiams,“ – skelbia portalas Vilnius.lt, pamiršdamas pridėti, kad sostinė jau daug metų vietoje eglės naudoja iš sintetinių pakaitalų pagamintą dekoraciją. Kad visi sintetiniai pakaitalai, dažnai iš naftos subproduktų, padaro gamtai daug daugiau žalos, negu vienos eglutės atgabenimas iš miško.
Aišku, reikėjo, prisidengiant kova su virusu, dar ir pasityčioti iš miestiečių, kurie norėjo pamatyti, kaip užsidegs bent eilinis surogatas. Kaip ir viskas dabar, Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimas vyko nuotoliniu būdu . Kasmet pagrindinę sostinės eglę įžiebiantis miesto meras R. Šimašius (galbūt namie sėdėjęs su dujokauke) šįkart pultelio mygtuką spaudė simboliškai. Šiltai ir patogiai įsitaisęs pirmosios Vilniaus elektrinės – dabartinio Energetikos ir technikos muziejaus – patalpose. Lai nepaklusnieji pažvarbsta po šlabdriba. Sveikesni juk bus?
Maža to, įžiebimas faktiškai įvyko valanda vėliau nei skelbta, nes valdžia norėjo, kad gyvai stebinčių būtų kuo mažiau. Atkakliausieji sulaukė. Valdžia jaučiasi išgelbėjusi Vilnių.
Eglutė mauzoliejuje
Dar toliau keliauja Klaipėda. Ji talpina miniatiūrinę eglutę į savotišką pandeminį-ekolginį mauzoliejų.
Portalas Klaipeda.lt giriasi ir agituoja. „Atliepianti ekologiškumo idėjas, auganti ir tikra 55 cm aukščio žaliaskarė, kuri įkūnija tikrąsias Kalėdų vertybes, taps muziejiniu eksponatu saugomu po stikliniu gaubtu. Mažąjį medelį saugos egles imituojančių sudėtingų konstrukcijų duetas, kuris bus įžiebtas su mažąja egle gruodžio 11-osios vakarą. Įžanga į jubiliejinius Klaipėdos metus taps Teatro aikštėje nušvisianti instaliacija – tunelis „Laiko spalvos 770”.
Sprendimas įdomus. Kitoks nei Vilniuje, kur pseudoekologiniais šūkiais seniai išgarintas natūralios eglės kvapas.
Tiesa, toliau seka vėl grasinimai, nors ir jausmingai apipavidalinti. Jei ne tuo, kad kalėdinės eglutės naikina miškus, tai vėl gi – virusu. Nesvarbu, kad virusui nerūpi eglės aukštis ir stiklas virš jos. Svarbu propaganda.
„Tokių Kalėdų dar niekada nebuvo, tačiau kiekvienas nepatogumas atneša kažką gero – susintetintas šventes paverčia jaukesnėmis, gražesnėmis, tikresnėmis. Kūrėjams, menininkams, atlikėjams teko ieškoti naujų formų ir sprendimų, nors širdyje jaučiame tą pačią Kalėdų dvasią kaip iki šiol. Tikiu klaipėdiečiais, jų atsakingumu ir supratingumu, o be to, po savaitgalį vykusių kitų miestų eglučių įžiebimo turime šansą sublizgėti ir parodyti save tik iš gerosios pusės. Ir nors mieste nestigs gražių, jaukių renginių, aš labai prašau – neikit jei tik galit neiti, o jei negalit – dar kartą viską apsvarstykite. Eglutę ir miesto puošmenas įžiebsime tikrai, tačiau svarbiausia – neužgesinkime vilties saugiai susitikti bent per kitas metų šventes“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
“Mieste bus daugiau policijos pareigūnų”, – dar primena uostamiesčio oficiozas. … Būtų galėjęs bent Kalėdų seneliais dalį jų aprengti.
****
Taigi, kas bebūtų gražiausias ir nuostabiausias iš trijų didmiesčių, šias šventes pasitinkant jaučiamas šleikštokas prieskonis. Toks, tarsi tau per jėgą lieptų pasidžiaugti, kad lageryje, pro spygliuotą vielą, gali pasigrožėti dar ir pušelėmis bei berželiais, o ir veikia nemokamas medpunktas bei krematoriumas.
Tiesa, neteko grasinimų skaityti nei viename Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai. Čia ne tik džiaugtasi įžiebta pagrindine eglute Raudondvaryje, bet ir paskelbta visa seniūnijų programa.
Galima rasti visą grafiką – kada ir kur įsižiebs kalėdinė eglutė kiekvienoje Kauno rajono vietovėje ir nerasti nei vieno grasinimo pareigūnų lazdomis arba greita bei kankinančia mirtimi.
Taigi, džiugių artėjančių švenčių, kurias oficialiai, įsakmiai, įtaigiai – valdiškais pranešimais ir brangiai apmokėta socialine reklama raginama pasitikti visko ir visų bijant. Ir visgi, kaip ten sakė Jonas Paulius II-asis? Taigi – bent kartais nebijokime. Bent nelabai drebėkite, nors ir liepia.
