Nors
kasmet
mokame
už
vis
daugiau
turinio
prenumeratos
paslaugų,
piratavimas
internete
išlieka
didele
problema
net
ir
išsivysčiusiose
šalyse.
Rinkos
tyrimų
bendrovės
„Mediavision“
duomenimis,
kas
dešimtas
švedas
televiziją
žiūri
nelegaliai,
o
šių
neteisėtų
paslaugų
teikėjai
kasmet
kraunasi
milijonus.
Ekspertų
teigimu,
dėl
niekaip
nepažabojamo
skaitmeninio
piratavimo
kaltas
visuomenės
švietimo
trūkumas
ir
netobula
teisinė
bazė.
Daugelį
metų
tarp
pagrindinių
piratavimo
internete
priežasčių
buvo
įvardijama
nepakankama
mokamo
turinio
pasiūla
ir
aukštos
jo
kainos.
Deja,
net
ir
atsiradus
daugybei
legalių
bei
tūkstančius
valandų
pramogų
už
kelis
eurus
per
mėnesį
siūlančių
platformų,
šis
reiškinys
niekur
nepasitraukė.
„Šių
dienų
Švedijos
aktualijos
įrodo,
kad
šalies
gyventojų
žemas
pragyvenimo
lygis
bei
teisėtos
alternatyvų
pasiūlos
stygius
nėra
svarbiausios
muzikos
ir
vaizdo
turinio
vagysčių
priežastys,
švedai
gyvena
gerai
ir
turi
didelį
teisėtai
platinamų
kūrinių
pasirinkimą..
Visuomenė
vis
dar
gerai
nesuvokia,
kas
yra
autorių
teisės,
ir
kaip
jų
ignoravimas
veikia
visą
pramogų
industriją,
naujų
kūrinių
atsiradimą
ir
kokybės
mažėjimą
bei
prisideda
prie
nusikalstamų
grupuočių
klestėjimo.
Neteisėtą
kūrinių
platinimą
Lietuvoje
mažina
specialios
institucijos
įgaliojimų
plėtimas
ir
aiškios
atsakomybės
nustatymas
šios
veiklos
organizatoriams,
platintojams
ir
net
vartotojams“,
–
komentuoja
„Telia“
Skaitmeninės
pažangos
centro
ekspertas
prof.
dr.
Paulius
Pakutinskas.
Ketvirtadalis
turinio
–
vogtas
Pasak
P.
Pakutinsko,
didesnės
ar
mažesnės
piratavimo
apimtys
fiksuojamos
visose
valstybėse,
bet
Švedijos
statistika
išsiskiria
Europos
kontekste.
Didžiausias
šalies
skaudulys
yra
didžiulis
nelegalios
IPTV
televizijos
populiarumas.
Skaičiuojama,
kad
už
ją
moka
net
490
000
šalies
namų
ūkių,
o
internetinės
televizijos
paslaugų
kontekste
nelegalios
transliacijos
sudaro
net
25
proc.
viso
srauto.
Dar
šių
metų
kovą
prieš
Švedijos
teismą
stojo
vienos
populiariausių
nelegalių
IPTV
transliacijų
platformų
„Scandinavian
IPTV“
administratorius,
kurio
valdomas
įrankis
vartotojams
leido
žiūrėti
tūkstančius
filmų
ir
serialų
be
jų
kūrėjų
žinios.
Tyrėjai
identifikavo
5000
mokėjimų,
kurių
bendra
vertė
siekė
apytiksliai
5,3
milijono
Švedijos
kronų,
vėliau
iškeistų
į
kriptovaliutas
ir
pervestų
į
teisiamo
asmens
sąskaitą.
Vis
dėlto
neatmetama,
kad
tokia
suma
tik
labai
nedidelis
lašas
to,
ką
platformos
kūrėjams
iš
tikrųjų
sugeneravo
ši
veikla.
„Panašaus
pobūdžio
bylos
Švedijos
žiniasklaidoje
nuskamba
ne
vieną
kartą
per
metus,
bet
nelegalių
IPTV
paslaugų
teikėjų
jos
nė
kiek
neatbaido.
Atsparumą
teisėsaugos
„vėzdui“
galima
paaiškinti
nedidelėmis
baudomis,
vertinant
veiklos
generuojamų
pajamų
mastą,
bei
didele
paklausa,
ypač
tarp
jaunesnių
šalies
gyventojų.
Neteisėtą
veiklą
itin
skatina
maža
tikimybė
būti
griežtai
nubaustam.
Remiantis
„Mediavision“
apklausa,
15–24
m.
amžiaus
grupėje
daugiau,
nei
pusė
švedų,
kas
mėnesį
žiūri
nelegalų
turinį
ir
jo
populiarumas
tik
auga“,
–
konstatuoja
pašnekovas.
Piratavimą
lemia
žinių
trūkumas
Nagrinėjant
galimas
piratavimo
bumo
šioje
Skandinavijos
šalyje
priežastis,
į
akis
krenta
jos
piliečių
edukacijos
stoka.
Naujausiame
Europos
Sąjungos
intelektinės
nuosavybės
tarnybos
(EUIPO)
tyrime
vos
47
proc.
švedų
atskleidė
gerai
suprantantys
terminą
„intelektinė
nuosavybė“.
Palyginimui,
Lietuvoje
apsišvietusiųjų
piliečių
dalis
sudarė
81
proc.,
o
ES
vidurkis
siekė
net
83
proc.
Nenuostabu,
kad
prastas
autorių
teisių
svarbos
suvokimas
prisideda
ir
prie
aukštos
visuomenės
tolerancijos
piratavimui.
Anot
minėto
tyrimo,
Švedija
patenka
į
labiausiai
skaitmeninio
turinio
vagysčių
nesmerkiančių
šalių
penketuką
visoje
Europos
Sąjungoje.
„Akivaizdu,
kad
Švedijos
ir
kitų
aukštais
piratavimo
rodikliais
pasižyminčių
valstybių
gyventojai
gerai
nesuvokia
šios
nelegalios
veiklos
pasekmių.
Nelegalus
turinio
įgijimas
ne
tik
apvagia
jo
kūrėjus,
bet
ir
prisideda
prie
naikinamų
darbo
vietų,
lemia
mažesnę
filmų
ir
serialų
pasiūlą
bei
didina
turinio
kainą
legaliuose
šaltiniuose.
Dar
blogiau,
jei
už
vogtą
skaitmeninį
turinį
mokami
pinigai.
Šis
„verslas“,
lygiai
kaip
ir
prekyba
narkotikais
ar
ginklais,
dažniausiai
remia
nusikalstamas
grupuotes,
kurios
kelia
neramumus
šalyje
ir
šantažuoja
visuomenę.
Pastebime,
kad
tokią
veiklą
skatina
ir
mums
nedraugiškos
autokratinės
valstybės
siekdamos
paskatinti
savo
propagandinio
turinio
plėtrą,
tam
jos
šį
turinį
sodriai
atskiedžia
geru,
nelegaliu
pramoginiu
turiniu“,
–
atskleidžia
„Telia“
Skaitmeninės
pažangos
centro
atstovas.
Siūloma
kurti
specialią
instituciją
Švedijoje
ir
kitose
nuo
didelio
piratavimo
masto
kenčiančiose
valstybėse
su
turinio
vagimis
efektyviai
kovoti
trukdo
teisinės
sistemos
netobulumai.
Norint
užblokuoti
nelegalius
filmus,
televiziją
ar
muziką
siūlančias
svetaines,
paprastai
reikia
teismo
leidimo,
kurio
gavimas
užtrunka,
o
iš
to
didelius
turtus
besikraunantys
asmenys
išsisuka
su
nedidelėmis
baudomis.
„Lietuvoje
svarbų
poveikį
neteisėto
turinio
plėtrai
daro
šių
metų
Lietuvos
Radijo
ir
Televizijos
komisijos
priimti
sprendimai
blokuoti
neteisėtas
televizijas
dėl
jų
platinamo
dezinformacinio
turinio.
Poveikį
turėtų
daryti
nauji
LR
administracinių
nusižengimų
kodekso
122
straipsnio
pakeitimai
įgalinantys
už
neteisėto
turinio
platinimą
internete
bausti
vartotojus,
tai
yra,
visi
kurie
siunčiasi
neteisėtą
turinį,
dažnai
jiems
galimai
net
nežinant,
tuo
pačių
gali
jį
platinti
kitiems
ir
už
tai
gali
sulaukti
baudų“,
–
priminė
P.
Pakutinskas.
Baudos
ir
draudimai
turės
poveikį,
tačiau
svarbiausia
yra
žmonių
suvokimas,
kad
sukurti
gerą
skaitmeninį
turinį
yra
brangu,
o
naudojant
tokį
turinį
savo
mėgstamiems
kūrėjams
reikia
atsilyginti.
Komentarai