Švedijos saugumo tarnyba įspėja apie nerimą keliančius pokyčius Rusijos šnipinėjimo taktikoje, kai į platesnę hibridinio karo strategiją, nukreiptą prieš Švediją ir Europą, įtraukiami nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms kenčiantys asmenys.
Neseniai Švedijai įstojus į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) suintensyvėjo Rusijos žvalgybos veikla, o Rusija aktyviau skleidžia dezinformaciją, vykdo kibernetines atakas ir slaptas operacijas.
Rusija ir toliau remiasi „teisėtais“ šnipinėjimo kanalais, tokiais kaip ambasadų personalas ir religinės institucijos Švedijoje, o per socialinę žiniasklaidą taikosi į potencialius išteklius kaip į nereikalingus agentus.
Kovo mėnesį Švedijos saugumo tarnyba (SÄPO, Säkerhetspolisen) pranešė, kad Rusija taiko naują šnipinėjimo taktiką. Rusijos žvalgyba ieško potencialių verbuotojų, kenčiančių nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, kurie galėtų vykdyti sabotažo išpuolius Švedijoje, todėl policija raginama sustiprinti stebėjimą. Pranešama, kad narkomanų ieškoma dėl jų žemo socialinio statuso ir dėl to jie yra nepastebimi, o tai yra labai vertinama šnipinėjimo agentų savybė. SÄPO paskelbė spaudos pareiškimą, kurio dalis pateikiama toliau, nes Rusija siekia toliau vykdyti slaptą šnipinėjimo veiklą:
Užsienio jėgos, siekdamos destabilizuoti Švediją ir Europą, naudoja grėsmę saugumui keliančią veiklą ir hibridinius veiksmus. Tai apima neteisėtą žvalgybos veiklą, įtaką, kibernetines atakas, technologijų ir žinių vagystes, žemėlapių sudarymą ir grasinimus oponentams. Saugumo tarnyba taip pat gali pastebėti padidėjusį Rusijos rizikos apetitą, kai grasinama sabotažu ir Švedijoje.
Anksčiau SÄPO pranešė, kad Iranas naudojasi Švedijoje veikiančiais nusikalstamais tinklais įvairiems smurtiniams veiksmams vykdyti. Tai, kad Maskva kaip šnipinėjimo įrankius naudoja asmenis, kenčiančius nuo priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų, rodo, kad ji vis daugiau dėmesio skiria „hibridinio karo“ taktikai, t. y. „įvairių karo būdų“ panaudojimui prieš Europą.
2024 m. kovo 7 d. Švedija įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO). Visuomenės nuomonė Švedijoje ir Suomijoje buvo griežtai nusiteikusi prieš stojimą į NATO iki Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą 2022 m. Vėliau, Rusijai įvykdžius plataus masto invaziją, parama narystei NATO išaugo. 2023 m., likus metams iki Švedijos įstojimo į NATO, SÄPO perspėjo, kad Rusija intensyvina žvalgybinę veiklą prieš Švediją ir gali pasitelkti tiek sabotažą, tiek smurtinius ekstremistus šaliai destabilizuoti. 2023 m. sausio 10 d. SÄPO vadovė Charlotte von Essen per nacionalinę konferenciją Folk och försvar („Žmonės ir gynyba“), vykusią Sėlene, jos dalyviams sakė, kad Rusijos žvalgybos veikla ir kita grėsmę saugumui kelianti veikla suintensyvės, o Rusija pasitelks dezinformaciją, kibernetines atakas, sabotažą ir smurtinius ekstremistus. Š. von Essen pastebėjo, kad Švedijos kandidatūra į NATO yra Rusiją motyvuojantis veiksnys. Tai savo ruožtu paskatino Rusiją laikyti Švediją gynybinio aljanso dalimi dar prieš jai oficialiai įstojant į aljansą, todėl tai reiškė, kad Švedija yra realus Rusijos hibridinio karo taikinys.
Rusijos šnipinėjimo veiksmai prieš Švediją turi ilgą istoriją. Jie neapsiriboja vien siekiu užverbuoti nuo narkotinių medžiagų priklausomus asmenis. Von Essenas įspėjo, kad Rusijos žvalgyba netgi buvo įsiskverbusi į SÄPO.
Dar 2021 m. Peymanas Kia, vienas iš dviejų Irano kilmės brolių, kaltinamų šnipinėjimu Rusijai, ėjo pareigas ir SÄPO, ir Militära underrättelse- och säkerhetstjänsten (Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba, MUST). Nusikaltimai, kuriais įtariami broliai, kaip įtariama, buvo įvykdyti 2011-2021 m.
Peymanas Kia ir jo brolis Kayyamas 2021 m. rugsėjo mėn. buvo suimti SÄPO, įtarus juos šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis. Sulaikymo metu Peymanas buvo aukšto rango saugumo vadovas Švedijos nacionalinėje maisto agentūroje, o anksčiau dirbo SÄPO ir MUST. Dirbdamas MUST, Kia dirbo slapčiausioje Švedijoje žinomoje žvalgybos organizacijoje Kontoret för särskild inhämtning (Specialiųjų duomenų rinkimo biuras, KSI).
Jo brolis Kajamas buvo suimtas 2021 m. lapkričio mėn. 2023 m. sausio 19 d. broliai Kia buvo nuteisti už tai, kad dalijosi visiškai slapta Saugumo tarnybos ir ginkluotųjų pajėgų informacija su Rusija. Peymanas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o Kayyamas – devynerius metus ir dešimt mėnesių.
Rusijos hibridinio karo taktika nuolat grindžiama „nereikalingų“ agentų, asmenų, kurie naudojami vienkartinėms užduotims, naudojimu. Šie agentai verbuojami ir instrukcijos jiems teikiamos daugiausia per socialinės žiniasklaidos platformas. Tada jie naudojami įvairioms sabotažo ir įtakos operacijoms Europoje Rusijos vardu vykdyti. Tolesnis šių agentų likimas Maskvą mažai domina, nes dėl jų vienkartinių misijų jie negali žinoti apie konkretų Rusijos žvalgybos pastangų mastą ir gylį.
Rusijos žvalgybos agentai Švedijoje lenda į kelias Rusijos institucijas. SÄPO vertinimu, maždaug 30 proc. Rusijos ambasados Stokholme, Gjörwellsgatan 31, darbuotojų yra žvalgybos pareigūnai, į kurių pareigas įeina agentų verbavimas ir darbas su jais.
SÄPO nustatė, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia Švedijoje yra antrasis „teisėtas“ turtas, kurį Maskva naudoja žvalgybai rinkti, įtakai daryti ar kitai grėsmę saugumui keliančiai veiklai vykdyti.
Švedijos saugumo iššūkiai, susiję su Rusija, yra didesnio NATO gynybos klausimo dalis. Lenkija ir Baltijos šalys pranešė apie panašius į Švedijos atvejus, kai priešininkai vykdo grėsmę saugumui keliančią veiklą ir hibridinį karą. Tai apima neteisėtą žvalgybos veiklą, įtaką, kibernetines atakas, technologijų ir žinių vagystes, žemėlapių sudarymą ir grasinimus priešininkams.
SÄPO toliau stebi Rusijos šnipinėjimo veiklą Švedijoje ir savo metinėje žvalgybos ataskaitoje pažymi:Švedijai įstojus į NATO tapsime saugesni, tačiau tai taip pat gali reikšti pasikeitusį ir sustiprėjusį žvalgybos interesą, ypač iš Rusijos pusės. … Rusija išlieka didžiausia grėsme Švedijai. Prieš Švediją vykdoma Rusijos grėsmę saugumui kelianti veikla kelia pavojų kelioms nacionaliniam saugumui svarbioms apsaugos vertybėms, ypač toms, kurios susijusios su Švedijos teritoriniu vientisumu ir politiniu suverenumu. Po Rusijos invazijos į Ukrainą vykstantys įvykiai taip pat rodo, kad Rusija labiau vengia rizikos ir savo veiksmais labiau prisiima riziką gyvybei ir sveikatai. Svarbi grėsmę saugumui keliančios Rusijos veiklos prieš Vakarus dalis yra hibridinė veikla, kuria siekiama destabilizuoti padėtį, klaidinti, kelti neramumus ir pakeisti dėmesio centrą.
Švedijai įstojus į NATO, Baltijos regione įvyko lemiamos galios permainos. Šalis atsisakė 212 metų trukusios neutralumo politikos, vykdytos nuo tada, kai Europą sukrėtė Napoleono karai, ir Baltijos jūrą iš esmės pavertė NATO ežeru.
Švedija rimtai žiūri į savo įsipareigojimus Aljansui ir pirmąsias įstojimo į NATO metines paminėjo pasiųsdama į Lenkiją naikintuvus JAS 39 „Gripen“, taip prisidėdama prie NATO sustiprintos oro policijos misijos.
Negalėdama tiesiogiai konfrontuoti su Švedija mūšio lauke, Maskva, atrodo, vykdo termitinį žvalgybos ir sabotažo „hibridinį karą“, siekdama pasipriešinti naujausiai NATO narei, pasinaudodama socialiai pažeidžiamiausiais šalies asmenimis. Nepaisant iki šiol pasiektų SÄPO laimėjimų, ateityje iššūkiai kovojant su Rusijos šnipinėjimo operacijomis išlieka ir neabejotinai stiprės.
Eurasia Daily Monitor
