0

Tinkama, subalansuota mityba, sveikatai palankus maistas – subalansuotos mitybos sąvoka literatūroje apibrėžiama įvairiai. Tačiau esmė nesikeičia – maistas turi būti kokybiškas, natūralus, saugus vartoti ir palankus sveikatai. Tai akcentuojama tiek Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), tiek Europos Komisijos priimtuose dokumentuose, tiek Lietuvos teisės aktuose. 2022 m. vykusioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje valstybės narės priėmė naujas nutukimo prevencijos ir valdymo rekomendacijas ir patvirtino PSO Nutukimo stabdymo spartinimo planą, kuriuo siekiama įveikti didėjančią pasaulinę nutukimo krizę (WHO, 2022).

Kaip rašoma Lietuvos sveikatos strategijoje 2014–2025 m., „šiandien sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad nesubalansuota mityba skatina nutukimą, lipidų apykaitos sutrikimus, didina lėtinių neinfekcinių ir kitų ligų riziką ir vis dažniau pripažįstama įprastu šių ligų rizikos veiksniu. Kita vertus, mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, kaip ir tinkamų bei palankių sveikatai maisto produktų gamyba ir vartojimas, gali padėti išvengti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų“. Pagrindinėmis antsvorio ir nutukimo priežastimis yra laikoma netinkama mityba, per didelis riebalų ir (arba) cukrų kiekis maisto produktuose bei mažas fizinis aktyvumas (WHO, 2020).

Vienas iš Lietuvos Respublikos maisto įstatymo tikslų ir siekių yra sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba, sveikatos gerinimas pasitelkus tinkamą mitybą ir ekologinio ūkininkavimo bei produktų gamybos skatinamas. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (2000) nustato rinkai tiekiamo maisto ir jo tvarkymo reikalavimus bei maisto saugos klausimus ir reglamentuoja gamintojų ir pardavėjų pareigas bei atsakomybes.

Lietuvoje įsikūrusios įmonės yra skatinamos rinkai tiekti sveikatai palankų maistą, pirmenybę teikiant mažesniam druskos, cukrų ir riebalų kiekiui, aiškiai ir suprantamai matomoje vietoje nurodant gyventojams produktų sudėtį. Palaikomos organizacijos ir projektai, kurie skatina sveikatai palankaus maisto vartojimą, remiamos miestų savivaldybės, prisidedančios prie mitybos kokybės gerinimo bendruomenėje (Lietuvos sveikatos strategija, 2014).

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. XIII-2304 patvirtino Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires, kuriomis siekiama, kad visuomenės sveikata taptų viena iš svarbiausių valstybės vertybių ir sveikatos politikos prioritetu įvairiose srityse bei padėtų siekti darnaus vystymosi tikslų. Šių gairių trečiajame skyriuje „Sveikos, subalansuotos mitybos skatinimas“ nurodoma, kad norint pagerinti bendrą visuomenės sveikatos lygį ir sumažinti įvairių ligų riziką reikia vadovautis sveika gyvensena ir rinktis sveikatai palankius maisto produktus. Kol kas Lietuvoje sveika, subalansuota mityba ir ekologinio maisto pasirinkimas nėra tapęs vienareikšmišku pasirinkimu, ir žmonės nelaiko to kaip prioriteto savo gyvenimuose. Tad siekiant įgyvendinti šias gaires siūlomos šios priemonės:

  • didesnis gyventojų, maisto įmonių gamintojų švietimas apie tinkamos ir subalansuotos mitybos poveikį žmogui ir jo organizmui bei visuomenei;
  • maisto produktų augintojų ir gamintojų skatinimas rinkai tiekti sveikatai palankius produktus.

Pirmo punkto siūlymai yra skirti vartotojams. Siūloma ir raginama telktis socialinę reklamą televizijoje, spaudoje ir socialiniuose tinkluose bei taikyti įvairias skatinimo priemones, kurios skatintų domėtis sveika mityba, formuojant bendrą požiūrį dėl sveikesnių maisto produktų pasirinkimo, reklamą naudoti kaip įrankį mokyti visuomenę apie sveikos ir tinkamos mitybos esmę ir naudą. Taip pat būtina didinti gyventojų supratimą, kaip teisingai skaityti maisto produktų etiketes, pasirinkti priimtinesnius sveikatai maisto produktus ir stiprinti vartotojų teisių apsaugą šioje srityje. Raginama kviesti prisidėti Lietuvos gyventojus prie maisto švaistymo problemos sprendimų ir jos mažinimo (Sveikatos tausojimo ir politikos gairės, 2019).

Lietuvos mokslininkai konstatuoja, kad Lietuvos gyventojų žinios apie mitybą yra nepakankamos. Gyventojams trūksta žinių apie vaisių ir daržovių valgymo dažnumą, kokius riebalus reikia rinktis ir kokių vengti, kaip teisingai pasirinkti pieno ar duonos produktus ir t. t. (Bartkevičiūtė ir kt., 2020). Tyrimai taip pat rodo, kad kuo daugiau informacijos apie mitybą žmonės gauna, tuo daugiau renkasi sveikatai palankius produktus, yra labiau linkę keisti mitybos įpročius ir laikytis sveikos mitybos rekomendacijų (Valmórbida et al., 2017).

Antro gairių punkto siūlymai skirti gamintojams. Siūloma siekti, jog Lietuvoje būtų gaminama daugiau ekologiško, sveikatai palankaus maisto, kad vartotojams už priimtiną kainą būtų pasiekiami trumpesnio tinkamumo vartoti produktai. Svarbu raginti gamintojus plėsti savo asortimentą ir keisti produktų sudedamąsias dalis į sveikatai palankesnes. Taip pat siūloma sudaryti tinkamas ir palankias sąlygas ūkininkams tiekti rinkai šviežią produkciją, sudarant tinkamas galimybes produktų tiekimui trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis. Pabrėžiama, kas svarbu Europos Sąjungos paramos lėšomis mažinti ūkiuose naudojamas mineralines trąšas, chemines priemones ir didinti ekologinį ūkininkavimą, išsaugant tradicinius Lietuvos ūkius (Sveikatos tausojimo ir politikos gairės, 2019).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siekdama paskatinti gyventojus rinktis tinkamą mitybą, 2020 metais išleido „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas“, kuriose išdėstė svarbiausius aspektus, padėsiančius vartotojams teisingai rinktis produktus. Skatinama rinktis produktus, kuriuose yra daugiau skaidulinių medžiagų, kontroliuoti riebalų vartojimą, riboti cukraus vartojimą, mažinti suvartojamą druskos kiekį. Pabrėžiama, kas sveikatai palankūs produktai yra paženklinti „Rakto skylutės“ simboliu (Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos, 2020).

 

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė (mityba) Roberta Mežetė

 

Šaltiniai:

  1. WHO acceleration plan to stop obesity. World Health Organization (2022)
  2. Obesity and Overweight Geneva: World Health Organization. World Health Organization (2020)
  3. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, 2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608
  4. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos patvirtinimo“ 2014 birželio 26 d. Nr. XII-964
  5. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo gairių politikos patvirtinimo“, 2019 m. liepos 9 d. Nr. XIII-2304
  6. Bartkevičiūtė, R., Bulotaitė, G., Stukas, R., Butvila, M., Drungilas, V., & Barzda, A. (2020). Suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ir jų pokyčių tendencijos. Visuomenės sveikata (Nr. 3 (90), 32–40 p.).
  7. Valmórbida, J. L., Goulart, M. R., Busnello, F. M., & Pellanda, L. C. (2017). Nutritional knowledge and body mass index: A cross-sectional study. Revista da Associação Médica Brasileira, 63, 736–740 p.
  8. Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras (2020). Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos. https://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Mityba%20ir%20fizinis%20aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekom.pdf

The post Sveikatai palankios mitybos pasirinkimo apžvalga appeared first on Visuomenės sveikatos biuras.

Jums gali patikti

Komentarai

Comments are closed.

Dagiau iš temos: Sveikata