Vertindamas Seimui pristatytą teismų sistemos reformą, Seimo vicepirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas įspėja, kad valdžios užmojis „sutaupyti milijonų teisingumo sąskaita“ yra pavojingas sumanymas. Jam iš dalies antrina buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas.
Valdžia siūlo, opozicija kritikuoja
Teisingumo ministerija siūlo vietoj 48 teismo rūmų palikti tik 24, visiškai panaikinti Plungės apylinkės teismą. Anot valdininkų, šitaip bus „optimizuotas finansinių išteklių valdymas teismuose“, atsisakyta „netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros“.
„Vėl siūloma griauti negalvojant apie pasekmes. Ketinama atsisakyti 5 teismo rūmų: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų. Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska beda pirštu į tarptautines rekomendacijas, esą pakanka, kad artimiausi Teismo rūmai būtų už 60 km. Tad ji neturėtų pykti, kai žmonės kalba, kad teisingumas Lietuvoje sunkiai pasiekiamas“, – komentuoja J. Sabatauskas.
Parlamentaras atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos iškeltus klausimus dėl tokios „teisingumo optimizacijos“.
„Kaip jau įprasta, vežimas statomas prieš arklį. Pavyzdžiui, žadama, kad procesiniai veiksmai bus atliekami „kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos“. Bet tai reiškia, kad teisėjai ir teismo darbuotojai (jeigu jų dar liks) turės keliauti į kitus teismo rūmus, jiems reikės transporto priemonių, vairuotojų, patalpų, transporto priemonių draudimo ir pan. Visa tai kainuoja, o kur lėšos ir biudžetai? Reformos autoriai šiuos klausimus palieka spręsti patiems teismams?“ – stebisi parlamentaras.
Panašių klausimų kyla ir dėl teismų rūmų sujungimo – anot J. Sabatausko, negalima vadovautis tik „buhalteriniais kriterijais“, būtina atsižvelgti į miesto ar miestelio situaciją, teisėsaugos pasiekiamumą, net vietovės ekonominę reikšmę.
„Lieka daug neatsakytų klausimų dėl teisėjų darbo krūvio nustatymo. Ar darbai tiesiog bus permesti ant paskutinių likusių teisėjų pečių, nedidinant atlygio? Ar taip tikimasi „pagerinti teisingumo vykdymo kokybę“?“ – reformos projektą cituoja J. Sabatauskas.
Parlamentaras ragina įsiklausyti į teisėjų bendruomenės įspėjimus, kad teisėjai gali tapti teismo pirmininkų įkaitais ir net savotiškais pastumdėliais, nes reformos autoriai nepaaiškina, kas ir kokia tvarka skirs darbo vietą teisėjui, įvykdžius pertvarką ir optimizaciją, t. y. panaikinus dalį įstaigų.
„Teisingumas vis labiau tolsta nuo žmonių. Ministerija žada, esą dėl reformos bus sutaupyta 4,35 mln. eurų iki 2026 m. Bet kas paskaičiuos, kiek visuomenei kainuos teismų infrastruktūros naikinimas, teisėjų demotyvavimas ir žmonių pasitikėjimo teisingumo sistema žlugdymas?“ – klausia Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.
***
Buvęs KT vadovas Dainius Žalimas portalui kaunieciams.lt sako iš dalies pritariąs parlamentinės opozicijos politikui. D. Žalimo nuomone, apskritai laikas baigti nesibaigiančias sistemos reformas.
„Dabar ir taip turime regionų tuštėjimo metą. Mažiau teismų pirmininkų reikš tai, kad lengviau bus pasiskirti sau reikalingus. Teismų paslaugų prieinamumas ir nepriklausomumas nuo to tikrai neaugs. Negalima visur naudoti tik tokių sąvokų, kaip taupymas ir optimizavimas. Negalima į teisingumą žiūrėti grynai buhalteriškai. Tokiu atveju išeina, kad Lietuva traukiasi ir teisingumo vykdymo prasme, traukiasi visiškai. Beje, teisėjų atlyginimai ir taip didėja nuo liepos 1 dienos, bet ar nuo to dabar gerės teismų veiklos kokybė? Kažin” – teigia D. Žalimas, kuris dabar yra Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto dekanas.
Komentarai