Tyrimo duomenimis, S. Strelcovo vadovaujama viešoji įstaiga 2022 metų birželį su Šiaulių rajono savivaldybe sudarė sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo suteikti karo pabėgėliams iš Ukrainos integracijos mokymų paslaugų paketą.
Kilniam tikslui pinigus skyrė Japonijoje įkurtas Čijunės Sugiharos fondas, kuris įpareigojo įstaigą „Tekančios saulės tiltai“ pasirūpinti paramos suteikimo ukrainiečiams organizavimu.
Vėliau S. Strelcovas, įgyvendindamas šį susitarimą, sudarė kitą sutartį su vienos globos įstaigos vadove, kuri įsipareigojo suteikti karo pabėgėliams iš Ukrainos, gyvenantiems Šiaulių rajone, 2500 eurų vertės sveikatos priežiūros ir slaugos pagrindų mokymus.
Manoma, kad pastaroji to neatliko ir mokymų programoje nurodytos informacijos nesuteikė, tikrovėje apsiribodama tik bendro pobūdžio informacijos apie slaugą ir jos vadovaujamos globos įstaigos veiklos istorijos pateikimu.
Tyrimo duomenimis, dviem pabėgėlėms taip pat buvo pravesta ekskursija senelių globos namuose.
STT atlikto tyrimo metu nustatyta, kad S. Strelcovas taip pat sutarė su vienu uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, kad pastarasis praves medijos, vizualizacijos sprendimų ir fotografijos paskaitas. Pats kaltinamasis įsipareigojo vesti ukrainiečiams mokymus įvairiomis temomis – nuo Lietuvos istorijos iki finansų valdymo.
Tyrimo duomenimis, asmenims pavyko pravesti tik labai mažą dalį mokymų. Pradėjus vesti paskaitas, jų turinys dėl savo neaktualumo ir neatitikimo mokymams keliamiems tikslams nesudomino juose dalyvavusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, todėl jie šių paskaitų toliau nebelankė.
Šiaulių rajono savivaldybei buvo pateikti suklastoti paslaugų priėmimo ir perdavimo aktai apie neva vykusius mokymus minėtomis temomis. Manoma, kad įgyvendinant projektą S. Strelcovas pasisavino 13 tūkst., o iššvaistė beveik 4 tūkst. eurų jam patikėto svetimo – Šiaulių rajono savivaldybės administracijai priklausančio turto.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj, padarius šias nusikalstamas veikas, kaltinamasis sumenkino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, pakenkė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įvaizdžiui bei sumenkino jos prestižą ir visuomenės bei paramos lėšų davėjų – Japonijos piliečių pasitikėjimą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos institucijomis. Dėl šių kaltinamojo veiksmų Šiaulių rajono savivaldybės administracija ikiteisminio tyrimo metu pateikė 19,4 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Baudžiamasis kodeksas už šiuos nusikaltimus numato įvairias bausmes, tarp kurių griežčiausia – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys yra nekalti, kol teismas nepatvirtina jų kaltės.
