Dalinkitės
Nuo
pat
Rusijos
prezidento
Vladimiro
Putino
invazijos
į
Ukrainą
pradžios
Maskva,
Vakarai
ir
Ukraina
šį
konfliktą
pirmiausia
vertino
kaip
sausumos,
o
ne
jūrų
karą.
Tačiau,
kaip
vis
dažniau
pabrėžia
Ukrainos,
Vakarų
ir
Rusijos
analitikai,
nuo
pat
pradžių
Rusijos
invazija
turėjo
svarbų
jūrų
komponentą.
O
pastarojo
meto
Ukrainos
sėkmė
sausumoje
tik
padidino
Rusijos
ir
Ukrainos
pajėgų
kovos
dėl
Juodosios
jūros
svarbą
(žr.
EDM,
birželio
20
d.;
Ru.krymr.com,
liepos
24
d.;
Voennoedelo.com,
liepos
25
d.).
Atrodo,
kad
ši
tendencija
neabejotinai
tęsis,
nes
Maskva
plečia
Juodosios
jūros
laivynui
keliamas
užduotis
remti
jos
sausumos
pajėgas,
taikydama
tikslinius
smūgius
svarbiausiai
infrastruktūrai
ir
Odesos
uostui,
taip
pat
atribodama
Ukrainą
nuo
prekybos
su
išoriniu
pasauliu.
Galbūt
dar
svarbiau
tai,
kad
laivynas
turės
išlaikyti
savo
poziciją,
kad
neprarastų
Krymo
ir
taip
išsiderėtų
sau
geresnį
sprendimą
platesniame
konflikte.
Kijevas
pripažįsta
šią
grėsmę
ir
stengiasi
jai
pasipriešinti,
nes
dėl
savo
ribotų
pajėgumų
jūroje
(2014
m.
Rusija
užgrobė
daugumą
jos
laivų)
intensyviau
persekioja
Rusijos
laivybą
ir
karinius
objektus
sausumoje,
taip
pat
įsigyja
ir
stato
daugiau
laivų,
kuriuos
galėtų
panaudoti
prieš
Rusijos
pajėgas.
Ukraina
siekia
gauti
daugiau
pagalbos
iš
Vakarų,
kuri
leistų
jai
mesti
iššūkį
Maskvos
jūrų
bastionų
strategijai
ir
apsunkintų
Kremliui
siekti
savo
tikslų
–
žengti
į
priekį
sausumoje
bei
atkirsti
Ukrainą
nuo
pasaulinės
prekybos.
Vis
dėlto,
nepaisant
kai
kurių
plačiai
nuskambėjusių
Ukrainos
pergalių,
įskaitant
išpuolius
prieš
Rusijos
karinio
jūrų
laivyno
bazę
Sevastopolyje,
Juodosios
jūros
laivyno
flagmano
“Moskva”
bei
kitų
laivų
nuskandinimą,
įskaitant
liepos
24
d.
įvykdytą
išpuolį,
Rusijos
Juodosios
jūros
laivynas
kol
kas
dominuoja.
Tačiau
Rusijos
analitikai
baiminasi,
o
Ukrainos
oponentai
tvirtina,
kad
padėtis
gali
pasikeisti,
jei
Ukraina
iš
Vakarų
gaus
naujų
prieštankinių
ginklų
sistemų
arba
jei
Maskva
per
daug
išsklaidys
savo
laivyną,
pridėdama
perteklinių
užduočių
ir
toliau
patirdama
nuostolių,
kuriuos
Rusijos
laivų
statybos
ir
remonto
įmonėms
būtų
sunku
kompensuoti
(Ru.krymr.com,
liepos
24
d.;
Profile.ru;
Kp.ru;T.me/mod_russia;
Vz.ru,
liepos
25
d.)
Rusijos
karo
analitikai
vis
labiau
nerimauja,
kad
jų
laivynas
gali
prarasti
savo
didžiulę
persvarą,
nors
dauguma
jų
ir
toliau
teigia,
kad
kol
kas
toks
pavojus
nėra
didelis.
Pavyzdžiui,
Maskvos
ekspertas
Konstantinas
Sivkovas
teigia,
kad
Kijevas
jau
dabar
gali
padaryti
rimtų
nuostolių
Rusijos
laivynui.
Kremlius,
kaip
žinia,
blokuoja
uostus,
siekdamas
apginti
Krymo
tiltą
ir
apskritai
Krymą,
taip
pat
remia
Rusijos
kariuomenę
sausumoje
(Chto-proishodit.ru,
liepos
25
d.).
K.
Sivkovas
nurodo
tris
konkrečias
grėsmes:
Vakarų
tiekiamas
sausumos
raketų
sistemas,
galinčias
smogti
kariniams
laivams,
esantiems
už
daugiau
kaip
250
km
nuo
kranto,
vadinamuosius
dronus
kamikadzes,
galinčius
pasiekti
Rusijos
laivus
dar
toliau,
taip
pat
Ukrainos
laivus
bei
minas,
galinčias
apriboti
rusų
Juodosios
jūros
laivyno
galimybes
judėti
savo
nuožiūra.
Jei
Ukrainos
pajėgumai
bet
kurioje
iš
šių
sričių
arba
visose
šiose
srityse
gerokai
pagerės,
mano
Rusijos
analitikas,
kils
pavojus
Rusijos
laivynui
ir
Maskvos
tikslams.
Tačiau
tiek
jis,
tiek
kiti
Maskvos
ekspertai
teigia,
kad
Ukraina
vargu
ar
artimiausiu
metu
galės
mesti
iššūkį
Rusijos
dominavimui
jūroje,
jei
jos
laivynas
negaus
reikšmingos
Vakarų
pagalbos.
Pasak
jų,
net
jei
tokia
pagalba
ir
bus
suteikta,
modernesnės
Rusijos
Juodosios
jūros
laivyno
pajėgos
gali
atremti
bet
kokią
tokią
grėsmę
(Fedpress.ru,
gegužės
13
d.;
Ukraina.ru;
Zvezdaweekly.ru,
liepos
24
d.;
Vrubcovske.ru;
Giport.ru,
liepos
25
d.).
Nenuostabu,
kad
Ukrainos
pareigūnai
ir
analitikai
optimistiškiau
vertina
Vakarų
pagalbą,
kurią
gali
gauti
jų
karinis
jūrų
laivynas.
O
ir
Kijevo
galimybes
mesti
iššūkį
Rusijos
pozicijoms
Juodojoje
jūroje
persūdo{
propagandistai?]
mažų
mažiausiai
didindami
Rusijos
susirūpinimą
dėl
savo
laivų
saugumo
bei
versdami
Maskvą
atsitraukti
taip,
kad
Ukraina
galėtų
tuo
pasinaudoti.
Galiausiai,
kai
kas
net
teigia,
kad
Ukrainos
pajėgos
galės
sužlugdyti
visus
Kremliaus
laivynui
keliamus
tikslus,
įskaitant
Ukrainos
uostų
blokavimą,
trukdymą
Kijevui
eksportuoti
grūdus
ir
Rusijos
pajėgų
palaikymą
sausumoje.
Ukrainos
gynybos
ministro
pavaduotojas
Volodymyras
Harylovas
kalba
daugelio
jų
vardu,
sakydamas,
kad
Ukrainos
kariuomenė
jau
dabar
gali
išstumti
Rusijos
Juodosios
jūros
laivyną
iš
labiausiai
priešakinių
pozicijų.
Jis
netgi
teigia,
kad
“kuo
ilgiau
karas
užsitęs,
tuo
mažiau
galimybių
[Rusijos]
Juodosios
jūros
laivynui
išlikti”.
(T.me/Voenkor_rusvesnaa,
liepos
22
d.;
Ont.by,
liepos
24
d.).
Žinoma,
Ukrainą
drąsina
jos
pajėgų
laimėjimai
prieš
Juodosios
jūros
laivyną,
tačiau
Kijevas
dar
neturi
galimybių
tęsti
fotogeniškų
triumfų,
tokių
kaip
laivo
“Moskva”
nuskandinimas
praėjusiais
metais
ir
naujausi
išpuoliai
prieš
Rusijos
Krymo
tiltą.
Šią
galimybę
jie
galėtų
įgyti
esant
dviems
veiksniams:
Pirmasis
–
Kremlius
vis
labiau
pasikliauja
laivynu,
nes
jo
sausumos
pajėgos
pralaimi.
Tai
gali
lemti,
kad
Juodosios
jūros
laivynui
bus
paskirta
daugiau
užduočių,
nei
jis
gali
įvykdyti
vienu
metu,
taip
atveriant
Ukrainai
kelią
į
pergales
jūroje,
kurių
kitu
atveju
ji
negalėtų
pasiekti.
Antrasis
variantas
būtų
susijęs
su
tuo,
kad
Vakarai
aprūpintų
Ukrainos
karinį
laivyną
ir
sausumos
pajėgas
didesniu
kiekiu
ginkluotės
sistemų,
kurias
Maskva
stengiasi
neutralizuoti,
tačiau
ne
visada
sėkmingai.
Rusijos
karas
prieš
Ukrainą
vyksta
tiek
jūroje,
tiek
sausumoje,
tad
tie,
kurie
nori
Ukrainos
pergalės
ir
Rusijos
pralaimėjimo,
turi
ne
tik
tikroviškai
vertinti
padėtį,
bet
ir
imtis
veiksmų,
idant
Putinas
jūroje
nelaimėtų
to,
ką
šiuo
metu
pralaimi
sausumoje.
Paul
Goble,
Eurasia
Daily
Monitor
Komentarai