Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį sveikndamas kasmetinį paradą, skirtą vadinamajai Pergalės dienai pažymėti, pareiškė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“.
Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusiems tūkstančiams karių V. Putinas sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje tęsia kovą su „nacizmu“, tačiau svarbu „padaryti viską, kad pasaulinio karo siaubas nepasikartotų“.
Pasak jo, Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje yra „savalaikis ir būtinas atsakas į Vakarų politiką“ ir „prevencinis žingsnis siekiant išvengti agresijos“.
V. Putinas savo kalboje nepadarė jokių svarbių pranešimų, nors Vakaruose manyta, kad jis galėjo pasinaudoti metinėmis ir paskelbti apie karo Ukrainoje eskalavimą arba visuotinę mobilizaciją Rusijoje.
Vietoje to V. Putinas siekė sutelkti visuomenės paramą, susiedamas karą Ukrainoje su tuo, ką rusai vadina Didžiuoju Tėvynės karu.
Kreipdamasis į Rusijos pajėgas Ukrainoje, jis sakė: „Jūs kovojate už Tėvynę, už jos ateitį, kad niekas nepamirštų Antrojo pasaulinio karo pamokų.“
V. Putinas dėl karo kaltino Ukrainą ir Vakarus, sakydamas, kad Kyjivas ir jo sąjungininkai rengė „invaziją į mūsų istorines žemes“, įskaitant daugiausia rusakalbį Donbaso regioną ir 2014 metais Maskvos aneksuotą Krymą.
„Buvo sukurta absoliučiai nepriimtina grėsmė mums tiesiogiai prie mūsų sienų“, – sakė V. Putinas, atkreipdamas dėmesį į NATO ginklų tiekimą Ukrainai ir užsienio instruktorių dislokavimą.
V. Putinas tvirtino, kad Rusija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik imtis prevencinio atsako į „agresiją“, ir pavadino tai „vieninteliu teisingu sprendimu suvereniai, stipriai ir nepriklausomai šaliai“.
Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Tuo metu Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas V. Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.
Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdo Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.
V. Putino ir jo aplinkos įsitikinimu, jokia kaimyninė šalis neturi teisės stoti į NATO arba vykdyti nors kiek nuo Kremliaus savarankišką politiką. Bet kokį oponavimą šiai pozicijai Maslvos diktatorius laiko iššūkiu. Vakarų šalių pagalbą nuolat ppuldinėjamiems Rusijos kaimynams šios šalies diplomatija vadina trečiojo pasaulinio karo provokavimu bei atvirai grasina branduoliniu ginklu.
BNS, kaunieciams.lt
Komentarai