0


tik
grįžau

Londone
vykusios
ARC
(Alliance
for
Responsible
Citizenship)
konferencijos.
Labai
(LABAI)
didelis
renginys,
kuriame
pasitaikė
visokių
žmonių
iš,
rodos,
77
pasaulio
šalių,
daugumos
niekada
nesužinosiu.

Sakyčiau,
kad
pasaulėžiūrine
prasme,
tai
renginys,
pabandęs
sujungti
tradicinės
ir
klasikinės
liberalios
pasaulėžiūros
žmones,
kuriems
atmestinos
visos
krikščioniškos
civilizacijos
savigraužos
ir
naikinimo
formos,
kurie
mato,
kad
likęs
pasaulis
baigia
mus
išstumti
ir
daugiausia
mes
patys
(Vakarai)
esame
dėl
to
kalti,
skęsdami
savo
ideologinėse
problemose.

Leftizmas
ir
postmoderizmas,
du
skirtingi
dalykai,
nuėjo
taip
toli,
griaudami
mūsų
civilizaciją,
kad
pradeda
vienyti
bendrai
veiklai
konservatyvius
ir
nuosekliai
liberalius
žmones.
Beje,
Lietuvoje
pastarųjų
beveik
nebūna,
tad
sunku
paaiškinti,
bet
įsivaizduokite
liberalą,
kuris
nenori
savo
liberalizmo
primesti
visiems.

Pasaulio
žiniasklaidoje
konferencija
pavadinta
„Anti-Davosu“
ir
bandyta
perprasti,
kokia
jos
pasaulėžiūra.
Tiesa,
kad
ji
kiek
aptaki,
bet
daug
kas
ir
labai
aišku.

ARC
atmeta
tapatybių
politiką,
išvešėjusius
kapitalizmo
išsigimimus,
kaltę
ir
gėdą
dėl
savo
istorijos,
apokaliptinę
retoriką
dėl
klimato
kaitos.
ARC
perspėja
apie
reliatyvizmo,
socialinių
tinklų,
seksualinės
revoliucijos,
multikultūralizmo,
paneigtos
transcendencijos
žalą.

ARC
kviečia
vakariečius
(čia
ir
mes)
didžiuotis
savo
civilizacija,
jos
pasiekimais,
tikėti
jos
ateitimi,
norėti
toliau
kurti
pasaulį
ir
jame
dominuoti,
o
ne
gėdytis,
užleidžiant
vietą
Kinijai,
Rusijai
ir
Iranui
kaip
trims
blogio
ašims,
bandančioms
perimti
lyderystę
pasaulyje.

Sakyčiau,
kad
jeigu
pasaulyje
bręsta
kažkokio
masto
konservatyviųjų
ir
liberalų
bendradarbiavimas,
tai
čia
jis
buvo
geromis
sąlygomis:
žavu
matyti
liberalus
klausantis
ir
plojant
seksualinės
revoliucijos
kritikai
ar
vyskupo
Barrono
paaiškinimui
kaip
TEISINGAI
Akvinietis
aiškino
laisvę,
kaip
galimybę
užaugti
objektyviam
gėriui,
o
ne
kaip
savivalę
pačiam
subjektyviai
rinktis,
kas
gera
ir
teisinga.

Konferencijoje
beveik
nekalbėta
apie
karus
ir
geopolitiką,
bet
man
iškalbingiausias
kitas
faktas

joje
nebuvo
nieko

Rusijos,
nieko

Kinijos,
nieko

arabų
šalių,
net
ir

gerųjų
Azijos
šalių.

Tai
Vakarų
šalių
atstovų
(įskaitant
tolimus
anglosaksus
Australijoje)
pasitarimas,
kaip
susitvarkyti
savo
bėdas,
išsikuopti
tvartą,
atgauti
savigarbą,
tikėjimą
ir
norą
gyventi,
Petersono
žodžiais,
vesti
šį
pasaulį
bent
kiek
arčiau
rojaus
ir
toliau
pragaro.

Kiek
girdėjau,
kalbose
Rusija
paminėta
vieną
kartą
buvusio
JAV
Atstovų
rūmų
pirmininko
McCarthy
kalboje,
kaip
grėsmė
Vakarams,
prieš
kurią
turime
ieškoti
stiprybės.
Dalyvius
sveikino
ir
naujasis
JAV
Atstovų
rūmų
pirmininkas,
vienas
ARC
kūrėjų.

Tokiame
renginyje
kiekvienas
randa
tai,
ko
ieško.
Turbūt
visi,
kas
tik
norėjo,
nusifotografavo
su
Jordanu
Petersonu
(neįtikėtina,
kokį
sekinantį
krūvį
jis
pakelia,
ir
tikrai
matosi,
kad
tai

sekina),

apie

dar
irgi
šiuo
tuo
atskirai
pasidalinsiu
vėliau.
Pasisekė
susipažinti
su
ne
vienu
žmogum,
kurį
ilgus
metus
skaičiau
ar
net
publikavau
(ar
publikuosiu)
jo
knygas
lietuviškai.

Kartais
gana
kurioziškai
ir
netikėtai.
Su
didžiausia
man
asmeniškai
„žvaigžde“
renginyje

Douglasu
Murray

nenusifotografavom
ir
persimetėm
tik
keliais
žodžiais,
bet
su
keliais
kitais
man
daug
reiškiančiais
žmonėm
susibendravome
kaip
reikiant.

to,
tikėtina,
gims
naujų
publikacijų,
naujų
renginių
Lietuvoje
ir
naujų
knygų
vertimų.

Lengva
nusibanalinti,
bet
konferencija
neša
prasmingą
ir
paprastą
žinią,
kad
visi,
kam
rūpi,
turime
pareigą
pagal
savo
išgales
skleisti
tai,
kuo
tikime,
kas
vienija
ir
stiprina
mus
kaip
civilizaciją.
Drįsti
kalbėti
tiesą
cenzūros
laikais.
Negyvendamas
pagal
tai,
kuo
tiki,
apskritai

tiesų
negyveni.
Konferencijoje
nuskambėjo
daug
dalykų,
kurie
buvo
labai
teisingi,
labai
prasmingi
ir
verti
Lietuvos
žmonių
dėmesio.

Todėl
labai
verta
ir
labai
kviečiu
pasekti
ARC
Youtube
paskyrą

ten
rasite
daug
vertingo
turinio.
Tuo
tarpu
gavęs
priminimą,
kad
kalbėti,
rašyti,
versti
ir
publikuoti
prasminga,
grįžtu
prie
darbų.
Žmonės
visame
pasaulyje
dairosi
ir
ieško
įkvepiančio
pavyzdžio,
kuriuo
gali
sekti.
Būna,
kad
randa.

Nuotraukose
su
prof.
Davidu
Engelsu,
dr.
Jamesu
Lindsay
(mano
lietuviškai
leisto
pasaulinio
bestselerio
„Ciniškosios
teorijos“
autoriumi)
ir
kitais.


Vytautas
Sinica
yra
Nacionalinio
susivienijimo
partijai
atstovaujantis
Vilniaus
miesto
tarybos
narys.
Tekstas

autoriaus
Facebook
paskyros.

Jums gali patikti

Komentarai

Comments are closed.

Dagiau iš temos: Pasaulis