Seime trečiadienį vyko nenumatytas posėdis, kuriame buvo balsuojama dėl opozicijos surengtos interpeliacijos Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Ministras ją atlaikė 64 parlamentarams pritarus atsakymams į jam pateiktus klausimus, o opozicija posėdį boikotavo. Posėdį valdantieji sugalvojo antradienį vakare ir parlamentarus informavo apie 20 val..
Viena diena būtų tragedija?
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad sprendimas sušaukti nenumatytą posėdį dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui K. Navickui buvo korektiškas, nes „ministro pakabinto tarp dangaus ir žemės“ laikyti negalima. Tiesa, nepaaiškino, kas ištiktų žemės ūkį ir ministrą, jei balsavimas būtų vykęs ketvirtadienį.
„Idėja kilo labai paprastai, stebėjome vakarykštį posėdį, buvo darbotvarkėje interpeliacija, visa procedūra, nežaidėm su jokiomis pusvalandžio pertraukom, deja, vienos iš opozicinių frakcijų atstovas atsistojo prie mikrofono, pasakė, kad trūksta vieno žmogaus, todėl ima pertrauką iki kito posėdžio, ir tokiu procedūriniu būdu visą procesą mėgino vilkinti“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen. (BNS)
Antradienį opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymu per interpeliacijos procedūrą padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Opozicija tikėjosi, kad balsavimas vyks ketvirtadienį per eilinį posėdį, tačiau valdantieji netikėtai sušaukė nenumatytą, apie tai buvo pranešta antradienį vakare po plenarinio posėdžio.
„Mes puikiai suprantame, kad ministro pakabinto tarp dangaus ir žemės ilgą laiką laikyti taip irgi yra nekorektiška, buvo pasiūlytas, mano galva, visiškai racionalus sprendimas, juo labiau, kad visi puikiai suprantame, kad trečiadienio rytą, kai nuo dešimtos valandos, o kai kurie ir anksčiau, komitetai pradeda darbą, seimo nariai yra Seimo rūmuose ir ateiti iki posėdžių salės nėra sudėtinga“, – apie situaciją sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ne posėdis, o spektaklis
Opozicinės Darbo partijos seniūnas Viktoras Fiodorovas teigė, kad trečiadienį Seimo plenarinis posėdis buvo surengtas „visiškai iš išskaičiavimo“.
„Jie (valdantieji) matė, kad šiandien opozicija turėsime keliais balsais mažiau nei turėtume ketvirtadienį, dėl to tokia skuba. Galėjo būti šitas klausimas svarstomas ketvirtadienį, viskas tvarkingai“, – žurnalistams sakė V. Fiodorovas (BNS).
Pasak „darbiečių“ seniūno, bendras opozicijos susitarimas nedalyvauti trečiadienio nenumatytame posėdyje buvo siekis „parodyti, kad stumiamas buldozeris nėra visiškai teisingas valdančiųjų žingsnis“.
Antradienį atsakydamas į opozicijos inicijuotą interpeliaciją ministras vardijo padarytus darbus ir tvirtino ketinąs juos tęsti.
„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – Seimui pateiktuose atsakymuose sakė K. Navickas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano – rengimo ir derinimo procesas.
Interpeliaciją K. Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Opozicijos teigimu, K. Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.
Taip pat nurodyti galimi K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai. Tai buvo antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos buvo sulaukęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau ir šis bandymas buvo nesėkmingas.
Konservatoriai ginčijasi su savimi
Konservatoriams ankčiau kliuvo K. Navicko galimai neskaidrūs ryšiai, avantiūristiškai brangus ir profesionalių gamtininkų kritikuotas meldinės nendrinukės populiacijos atstatymo projektas, kuriame glaudžiai bendradarbiauta su Baltarusija. Taip pat pasisakyta apie ministro kompetenciją.
Praėjusios Seimo kadencijos metu, kuomet tuometinėje Sauliaus Skvernelio vadovautoje vyriausybėje K. Navickas ėjo Aplinkos ministro pareigas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungai (TS-LKD) atstovaujantys parlamentarai patys reiškė jam interpeliaciją.
Konservatoriams ankčiaus kliuvo K. Navicko galimai neskaidrūs ryšiai, avantiūristiškai brangus ir profesionalių gamtininkų kritikuotas meldinės nendrinukės populiacijos atstatymo projektas, kuriame glaudžiai bendradarbiauta su Baltarusija. Taip pat pasisakyta apie ministro kompetenciją.
Po interpeliacija K. Navickui tada buvo pasirašę šie TS-LKD frakcijos nariai: Rasa Juknevičienė, Jurgis Razma, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Kazys Starkevičius, Agnė Bilotaitė, Laurynas Kaščiūnas, Andrius Navickas, Stasys Šedbaras, Andrius Kupčinskas, Sergejus Jovaiša ir Edmundas Pupinis.
„Pateiktų klausimų gausa ir įvairovė Aplinkos ministro atsakomybės srityje rodo besikaupiančių ir gilėjančių problemų masę. Ar sutinkate, kad tokiomis aplinkybėmis geriausia išeitis – Aplinkos ministro atsistatydinimas iš užimamų pareigų, tuo labiau, kad yra galimybė grįžti į buvusią darbovietę, kurios finansavimu ES paramos lėšomis daugeliui metų daugeliui metų į priekį jau pasirūpinta,“ – interpeliacijos pabaigoje rašė minėti konservatoriai su kolegomis iš kitų frakcijų.
***
Prieš paskutinius Seimo rinkimus buvęs Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio bendražygis įstojo į TS-LKD ir, remiant prezidentūrai, gavo Žemės ūkio ministro portfelį. Per trumpą laiką ministras sugebėjo suerzinti ūkininkų organizacijas ssvo arogancija ir spaudimu, o ne pagalba ūkininkams pasižyminčia politika. Tokia kryptis kelia ypač daug klausimų Ukrainos karo ir pasaulinės maisto krizės kontekste.
Tiesa, artėjant interpeliacijai, ėmė rastis ūkininkų balsų, kurie ministrą palaikė. Paramą ministrui išreiškė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, o šią – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.
Organizacijų pirmininkų Jono Kuzminsko ir Vido Juodsnukio kreipimesi į Seimo narius, kurį išplatino naujienų agentūra ELTA, akcentuojama, kad smulkiuosius ūkininkus girdi ir jų keliamas problemas linkusi spręsti tik Žemės ūkio ministerija ŽŪM. Jos darbu sektoriaus atstovai yra patenkinti.
Komentarai