Vėžio prevencinės programos

05 Gru

Vėžio prevencinės programos

Europos kovos su vėžiu kodeksas – tai Europos Komisijos iniciatyva rengiama informacija žmonėms apie priemones, kurių jie turėtų imtis siekdami sumažinti savo ir šeimos narių riziką susirgti vėžiu. Dabartinį – 4-jį – Kodekso leidimą sudaro 12 rekomendacijų, kuriomis dauguma žmonių gali vadovautis neturėdami specialaus pasirengimo. Kuo žmonės labiau atsižvelgs į jas, tuo labiau sumažins savo riziką susirgti vėžiu. Apskaičiuota, kad Europoje beveik pusės mirčių nuo vėžio galima išvengti, jei kiekvienas gyventojas gyventų pagal šiuos siūlymus.

Pirmasis Kodekso leidimas publikuotas 1987 metais. Ketvirtąjį leidimą per 2012–2013 metus parengė vėžio specialistai, mokslininkai ir kiti ekspertai iš visos Europos Sąjungos, projektą koordinavo Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, finansinė parama suteikta iš ES Sveikatos programos (angl. EU Health Programme) lėšų.

Formuluodami rekomendacijas ekspertai atsižvelgė į esamus paskutiniuosius mokslinius įrodymus. Visų ekspertų, prisidėjusių prie ketvirtojo leidimo, buvo prašoma dirbti nepriklausomai ir vadovautis tik savo nuomone, o ne kokios nors organizacijos ar institucijos pozicija. Ekspertai dagiau nei dvejus metus kaupė įvairių sričių mokslinius įrodymus ir aptarinėjo juos darbo grupėse. Kodekso rekomendacijos ir atitinkami įrodymai yra paaiškinti darbo grupių parengtuose moksliniuose straipsniuose. Formuluojant rekomendacijas atsižvelgta į tai, kad projektas skirtas plačiajai visuomenei. Bendrą nepriklausomą mokslinį vadovavimą atliko ir galutinį pritarimą rekomendacijoms davė Mokslo komitetas (angl. Scientific Committee), kurį sudaro įžymūs mokslininkai, vėžio prevencijos lyderiai Europoje.

Ketvirtosios redakcijos Europos kovos su vėžiu kodeksas

Rekomendacijos, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu

1.Nerūkykite. Nevartokite jokių tabako gaminių. Pagalba metantiems rūkyti.

2.Paskatinkite, kad jūsų namuose nebūtų rūkoma. Taip pat palaikykite nuostatą nerūkyti jūsų darbo vietoje.

3.Siekite, kad jūsų kūno svoris būtų normalus – palankus sveikatai.

4.Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną. Ribokite laiką, kurį praleidžiate sėdėdami.

5.Maitinkitės sveikai:

• Valgykite daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių.
• Ribokite kaloringo maisto (turinčio daug cukraus ir riebalų) vartojimą, venkite saldžių gėrimų.
• Venkite apdorotos mėsos (rūkytų mėsos produktų, konservų ir pan.), ribokite raudonos mėsos ir sūraus maisto vartojimą.

6.Ribokite bet kokios rūšies alkoholio vartojimą. Siekiant išvengti vėžio geriausia jo nevartoti visai.

7.Venkite per ilgai būti saulėje, ypač nuo to saugokite vaikus. naudokitės apsaugos nuo saulės priemonėmis. nesinaudokite soliariumais.

8.Saugokitės vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo darbo vietoje vadovaudamiesi saugaus darbo instrukcijomis. Išsiaiškinkite, ar nesate veikiami natūraliai jūsų namuose susidarančios pernelyg didelės koncentracijos radonos spinduliuotės. Imkitės priemonių jai sumažinti.

9.Kūdikio žindymas mažina motinos riziką susirgti vėžiu, ypač krūties. Jei tik galite, žindykite savo kūdikį. Pakaitinė hormonoterapija (PHT) didina tam tikrų formų vėžio riziką. Ribokite PHT vartojimą.

10.Suteikite galimybę savo vaikams dalyvauti skiepų programose:

• Hepatito B (naujagimiams)
• Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) (mergaitėms)

11.Dalyvaukite atrankinės patikros programose dėl vėžio:

• Gimdos kaklelio vėžio (moterys)
• Krūties vėžio (moterys)
• Storosios žarnos vėžio (vyrai ir moterys)

VĖŽIO RIZIKOS VEIKSNIAI

Stengiantis išvengti vėžio ligos, svarbu žinoti, kokie yra vėžio rizikos veiksniai, t.y. kas turi įtakos jam atsirasti. Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai jau nustatyti, ne visi nustatytieji vienodai svarbūs vėžiui susiformuoti. Visgi, nemažai rizikos veiksnių jau yra žinoma. Anglų mokslininkas R. Doll šitaip pagal įtakos dydį įvairiems navikams išsivystyti išdėsto vėžio rizikos veiksnius:

• Tabako rūkymas – 29 – 31 %
• Netinkama mityba – 20 – 50 %
• Reprodukciniai hormonai – 10 – 20 %
• Infekcija – 10 – 20 %
• Elektromagnetinė spinduliuotė – 5 – 7 % (jonizuojantieji, ultravioletiniai spinduliai)
• Alkoholis – 4 – 6 %
• Profesija – 2 – 4 %
• Aplinkos užterštumas – 1 – 5 %
• Fizinio aktyvumo stoka – 1 – 2 %
• Vaistai – <1 %

Svarbu nepamiršti, kad rekomenduojamos reguliarios patikros gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus, kurie dažniausiai išgydomi su minimaliomis pasekmėmis. Registruokitės:

1875
(8 5) 278 6711

Pagal profilaktines patikros programas:

Dėl krūties vėžio

Dėl storosios žarnos vėžio

Dėl gimdos kaklelio vėžio

Nepavyko užsiregistruoti? Užpildykite žemiau pateiktą formą – ir mes su jumis susisieksime!

Kreipimasis dėl registracijos

Informacija apie vėžio prevenciją ir profilaktiką rengta pagal Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer – IRAC) medžiagą.