Šeimą su vyru iš Libijos sukūrusi Laima Nader sako nesureikšminanti fakto, kad į Lietuvą traukia migrantai. Pasak jos, Vokietijoje ne viename ūkio sektoriuje daugumą darbuotojų sudaro migrantai. „Jeigu Vokietija neturėtų migrantų, kai kurie sektoriai tiesiog neišsilaikytų ir sugriūtų. Štai slaugos sektoriuje didžioji dalis darbuotojų yra būtent migrantai“, – LRT RADIJUI sako Vokietijoje gyvenanti emigrantė.
„Į Lietuvą patenkančių migrantų skaičius labai mažas, o žmonėms įvairių baimių kyla dėl nežinojimo. Migracija – ne naujas fenomenas. Tikiuosi, Lietuva šiuos klausimus išspręs taip gerai kaip Vokietija“, – migrantų krizę Lietuvoje komentuoja Laima Nader, kuri prieš 25 metus išvyko į Vokietiją, susipažino su būsimu vyru iš Libano ir abu Vokietijoje yra imigrantai.
Pasak Laimos, šiuo metu vokiškoje medijoje apie atvykstančius migrantus kalbama nedaug – dažniau keliamas jų integracijos klausimas. Tačiau integracijos klausimas, anot lietuvės, Vokietijoje aktualumo seniai nepraranda, mat stipriausia Europos ekonomika be migrantų vargu ar išsiverstų.
Politikos lygmeniu reikėtų žiūrėti, kaip tuos migrantus integruoti, kad jie turėtų pragyvenimo šaltinį ir duotų valstybei daug daugiau naudos. Juk juos atskirdami ar separuodami norimos naudos iš viso negalime pasiekti.
L. Nader
„Migrantų visada buvo ir bus. Vokietija yra migracijos šalis ir migrantai yra labai reikalingi darbo rinkai. Vokietijoje labai trūksta slaugytojų, daktarų. Politikos lygmeniu reikėtų žiūrėti, kaip tuos migrantus integruoti, kad jie turėtų pragyvenimo šaltinį ir duotų valstybei daug daugiau naudos. Juk juos atskirdami ar separuodami norimos naudos iš viso negalime pasiekti“, – įsitikinusi L. Nader.
Mamos nuomonei pritaria ir sūnus Frederikas. „Manau, Lietuva ir su daugiau migrantų galėtų susitvarkyti, – neabejoja vaikinas. – Lietuva nėra tokia ekonomiškai stipri kaip Vokietija, tačiau tikrai pajėgi susitvarkyti. Su draugais diskutuojame šia tema, taip pat ieškome sprendimų. Tvora nėra geras sprendimas, nes ją galima nugriauti. Tai laikinas sprendimas. Reikia ieškoti inovatyvių sprendimų.“
Reikia ieškoti inovatyvių sprendimų, kad tam tikroje šalyje galėtų gyventi ir sugyventi visi.
L. Nader
Laima neabejoja, kad į migrantus reikia žiūrėti pozityviai, nes, pasak jos, „žmonijos istorijoje migracija visada vyko“. Tai neišvengiamas procesas. „Tai nėra naujas fenomenas, – sako ji. – Kaip ir sūnus sakė, reikia ieškoti inovatyvių sprendimų, kad tam tikroje šalyje galėtų gyventi ir sugyventi visi.“
Vokietijoje L. Nader dirba mokytoja. Lietuvė politikos ir ekonomikos gimnazijoje rengia darželio auklėtojus. „Mano sritis yra pedagogika. Aš baigiau technikos universitetą, pedagogikos specialybę. Daug metų dirbau universitete mokslo darbuotoja, vėliau privačioje įmonėje įgyvendinau projektus, o galiausiai atsidūriau mokykloje. Džiaugiuosi šiuo darbu, jis yra stabilus, esu valstybės tarnautoja, tad ir išlaikyti šeimą truputį paprasčiau“, – pasakoja L. Nader.
Laimos vaikai, ypač 17-metis Frederikas, labai myli Lietuvą, jam patinka kalbėti lietuviškai. Dėl to jis jau kelerius metus mokosi istorinėje Vasario 16-osios gimnazijoje. Čia pamokos vyksta vokiečių kalba, tačiau papildomai mokoma Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos ir tikybos, šios pamokos vyksta lietuvių kalba.
Taip jau išeina, kad egzaminus laikysiu lietuviškai ir vokiškai. O tai, kiek man pasakojo baigusieji šią mokyklą, yra pranašumas.
F. Nader
„Laikysiu vokišką abitūros ir papildomai lietuvių kalbos egzaminą, – tikina puikiai lietuviškai kalbantis vaikinas. – Taip jau išeina, kad egzaminus laikysiu lietuviškai ir vokiškai. O tai, kiek man pasakojo baigusieji šią mokyklą, yra pranašumas. Tai privati mokykla. Ją baigusiems abiturientams yra lengviau įstoti į universitetą. O tai, kad papildomai vieną kalbą mokaisi, yra labai didelis pliusas.“
Vokietijoje gyvenanti L. Nader su vaikais bent kartą per metus atostogų grįžta pas mamą į Kaliekių kaimą Utenos rajone. Frederikas sako neretai įkalbantis mamą dažniau vykti pas močiutę į Lietuvą, kurioje leisti atostogas paaugliui labai patinka.
„Per pusbrolį aš čia labai daug draugų susiradau. Aš su šita šalimi jaučiu artimesnį ryšį nei su Vokietija, – prisipažįsta Frederikas. – Nežinau, kodėl, bet šita šalis mane labiau traukia nei Vokietija. Vaikystėje čia atvykdavome kartą per metus, o pastaraisiais metais atvykstame dažniau, nes čia susiradau draugų. Dvejus metus kiekvienas atostogas praleidžiu Lietuvoje. Padedu močiutei, susitinku su draugais, leidžiu laiką su jais, važiuojame į Uteną ar Vilnių.“
Frederikas neslepia, kad dar metai ir galbūt turės savo automobilį, o jau tada su draugais galėsiąs išvažinėti visą Lietuvą.
Čia, pas močiutę, aš randu žymiai daugiau veiklos: žolę pjaunu, raviu.
F. Nader
Viduryje Vokietijos, Eseno žemėje, lietuvės ir libaniečio šeima apsigyveno Vokietijos mastais nedidelėje, 4 tūkst. gyventojų turinčioje, gyvenvietėje. Vis dėlto, kaip sako Frederikas, žymiai daugiau veiklos jis randa vos 60 gyventojų turinčiuose Kaliekiuose. „Čia, pas močiutę, aš randu žymiai daugiau veiklos: žolę pjaunu, raviu“, – tikina kaimiškų darbų nesibaidantis jaunuolis.
Viso pokalbio su Vokietijoje gyvenančia Laima ir sūnumi Frederiku klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
Šaltinis: LRT.LT
Komentarai