2023
m.
rugpjūčio
2
d.
Lietuvos
profesinės
sąjungos
„Solidarumas”
pirmininkė
Kristina
Krupavičienė
nusiuntė
Lietuvos
Prezidentui
G.
Nausėdai,
Ministrei
Pirmininkei
I.
Šimonytei,
Seimo
Finansų
komiteto
pirmininkui
M.
Lingei
ir
Seimo
Nacionalinio
saugumo
ir
gynybos
komiteto
pirmininkui
L.
Kaščiūnui
raštą
dėl
nepakankamai
finansuojamo
Migracijos
departamento
veiklos
galimo
sutrikimo
šį
rudenį.
“Šiuo
metu
kyla
reali
grėsmė,
kad
jau
šiemet
Migracijos
departamentas
prie
Lietuvos
Respublikos
vidaus
reikalų
ministerijos
(toliau
–
Migracijos
departamentas)
dėl
mažų
darbuotojų
atlyginimų
ir
todėl
atsiradusio
darbuotojų
trūkumo
bei
žymiai
padidėjusio
jų
darbo
krūvio
nebegalės
tinkamai
atlikti
valstybės
pavestų
funkcijų
ir
užtikrinti,
kad
vykstant
Rusijos
agresijai
Ukrainoje
į
Lietuvą
ir
Europos
Sąjungą
nepatektų
nepageidaujami
ir
valstybės
bei
visuomenės
saugumui
pavojingi
asmenys,”
–
nurodoma
laiške.
Migracijos
departamento
darbuotojų,
kuriems
keliami
reikalavimai
turėti
aukštąjį
išsilavinimą
ir
mokėti
užsienio
kalbas,
atlyginimai,
kaip
pabrėžiama,
yra
mažiausi
Vidaus
reikalų
sistemoje
ir
vieni
mažiausių
valstybės
tarnyboje.
Tačiau
darbo
krūviai
auga
apie
30
proc.
per
metus.
Migracijos
departamento
„Call
centras“
2021
m.
gavo
242
665
skambučių
ir
33
036
elektroninių
laiškų,
2022
m.
–
394
694
skambučių
ir
50
861
elektroninių
laiškų,
o
per
pirmą
2023
m.
pusmetį
–
jau
211
690
(atsakyta
152
551)
skambučių
ir
36
959
elektroninių
laiškų.
Dėl
staigiai
išaugusio
darbų
krūvio
Migracijos
departamento
darbuotojai
jau
nebespėja
atsakyti
į
klientų
prašymus.
Jei 2021
m.
buvo
neatsakyta
į
5,7
proc.
„Call
centro“
skambučių,
tai
2022
m.
–
28,6
proc.,
o
2023
m.
pirmą
pusmetį
–
net
27,8 proc.!
Migracijos
departamente
nuolatos
trūksta
apie
10
proc.
darbuotojų.
2023
m.
rugpjūčio
1
d.
dienai
yra
neužpildytas
51
darbuotojų
etatas.
Konkursai
į
laisvas
darbo
vietas
Migracijos
departamente
dažnai
neįvyksta
dėl
nekonkurencingų
atlyginimų,
o
jei
įvyksta,
dažniausiai
tenka
rinktis
iš
vieno
į
konkursą
atėjusio
kandidato.
Tačiau
dėl
didelių
darbo
krūvių,
kurie
atsirado
dėl
gausėjančių
prašymų
iš
Ukrainos
karo
pabėgėlių,
prieglobsčio
prašytojų
iš
Rusijos,
Baltarusijos
ir
trečiojo
pasaulio,
įsidarbinti
norinčių
užsieniečių,
nuo
2023
m.
sausio
1
d.
beveik
dvigubai
sutrumpėjusių
jų
nagrinėjimo
terminų,
padidėjusių
saugumo
reikalavimų,
išduodant
leidimus
gyventi
Lietuvoje,
didelės
atsakomybės
už
priimtus
sprendimus
ir
padarytas
klaidas,
kurios
atsiranda
dėl
išaugusių
viršvalandinio
darbo,
bylų
srauto
ir
reikalavimų greičiau
jas
išnagrinėti,
kai
atsiranda
papildomi
saugumo
reikalavimai,
bei
neadekvataus
atlyginimo,
darbuotojai
Migracijos
departamente
ilgai
nedirba
ir
patys
išeina
iš
darbo.
Darbą
palieka
ne
tik
neseniai
priimti
darbuotojai,
bet
ir
patyrę,
daugelį
metų
dirbę
darbuotojai,
galintys
daug
greičiau
už
naujokus
išnagrinėti
prašymus.
Migracijos
departamento
darbuotojų
kaita
nuo
2020
m.
išaugo
tris
kartus! 2020
m.
ji
buvo
12
proc.,
2021
m.
–
14
proc.
2022
m.
–
29
proc.,
o
2023
metų
pirmąjį
pusmetį
pasiekė
neleistiną
35.91
proc.
dydį!
Dar
2022
m.
Migracijos
departamente
atliktas
tyrimas
atskleidė,
kad
net
83
proc.
darbuotojų
yra
nepatenkinti
savo
mažu
atlyginimu
ir
teigia
patiriantys
skurdą
ar
gyvenantys
ties
išgyvenimo
riba.
Šiais
metais
dėl
tebeaugančių
kainų
ir
didėjančių
kitų
sektorių
darbuotojų
atlyginimų
tokių
darbuotojų
skaičius
bus
dar
didesnis.
Naujoms
su
valstybės
saugumu
susijusioms
funkcijoms
vykdyti,
pažymima
tekste,
nuo
2023
m.
liepos
mėnesio
Migracijos
departamente
buvo
numatyti
25
nauji
etatai,
tačiau
jų
atlyginimams
iki
šiol
nėra
skirta
papildomų
lėšų
ir
šie
etatai
iki
šiol
nėra
užpildyti!
Nepaisoma
net
Seimo
Nacionalinio
saugumo
komiteto
2021
m.
lapkričio
10
d.
posėdžio
protokolinio
nutarimo
Nr.
104-P-70
didinti
Migracijos
departamento
finansavimą
2023
metams.
Dar
didesnį
nerimą
sukėlė
Vidaus
reikalų
ministerijos
atsakingų
atstovų
pareiškimai
2023
m.
liepos
27
d.
susitikime
su
Lietuvos
profesinės
sąjungos
„Solidarumas“
atstovais,
kad
Vidaus
reikalų
ministerija
neplanuoja
didinti
Migracijos
departamento
darbo
užmokesčio
fondo
iki
pat
2026
metų!
Tai
stebina
kreipimosi
autorius,
nes
Migracijos
departamentas,
kaip
jie
pažymi,
iš
valstybinių
rinkliavų
surenka
daugiau
nei
dvigubai
daugiau
lėšų
nei
reikia
jo
išlaikymui.
2021
m.
Migracijos
departamentas
surinko
21
595
954
eurų,
2022
m.
–
33
860
887
eurų,
o
2023
m.
I
pusm.
–
16
842
112
eurų.
Tuo
tarpu
metinis
Migracijos
departamento
biudžetas
yra
14
316
000
eurų,
iš
jų
11
076
000
eurų
skiriama
darbo
užmokesčiui.
“Migracijos
departamentas
surinktų
dar
daugiau
mokesčių
iš
rinkliavų
į
valstybės
biudžetą,
o
darbdaviai
sumokėtų
daugiau
mokesčių,
jei
laiku
įdarbintų
reikiamus
darbuotojus
iš
užsienio,
Migracijos
departamente
padidinus
darbuotojų
skaičių,”
–
sakoma
kreipimęsi.
Pasak
kreipimosi
autorių,
jei
nebus
skubiai
sprendžiami
darbuotojų
atlyginimų
didinimo
ir
darbuotojų
trūkumo
pašalinimo
klausimai,
jau
šį
rudenį
gali
prasidėti
masinis
darbuotojų
išėjimas
iš
darbo,
kuris
paralyžiuotų
Migracijos
departamento
veiklą.
Tai
esą
atneštų
ne
tik
ekonominius
nuostolius,
bet
ir
padarytų
žalą
Lietuvos
valstybės,
kuri
yra
ES
ir
NATO
šalis,
prestižui
ir
jos
patikimumui.
Kreipimęsi
prašoma
imtis
skubių
veiksmų,
kad
Migracijos
departamento
veikla
nebūtų
sutrikdyta,
o
Lietuvos
ir
ES
valstybių
piliečiai
būtų
apsaugoti
nuo
nepageidaujamų
ar
pavojingų
asmenų
atvykimo.
