Visuomenėje netyla diskusijos, kuo pakeisti rusų kalbą ir kokių kalbų mokymasis turėtų būti įtraukiamas į mokyklines programas. Ar teisinga XXI a. globaliame pasaulyje siūlyti rinktis tik Europos kontinente vyraujančias kalbas? Kai kurios mokyklos jau dabar drąsiai žengia pirmuosius Azijos kalbų mokymo žingsnius ir mokiniams siūlo rinktis japonų, kinų ar kitas retas Azijos kalbas. Ar prasminga tai daryti? Koks kalbos, kultūros ir istorijos mokymasis galėtų praturtinti mokyklines programas?
„UNESCO teigia, kad mokymasis skaityti, rašyti ir skaičiuoti yra pagrindiniai įrankiai, atveriantys vaikui langą į pasaulį. Vis dėlto dėl aibės lokalių ir globalių iššūkių, lemiančių migracijos, epidemijų, karinių konfliktų, klimato kaitos, skaitmenizacijos procesus, nebeužtenka tik šių įgūdžių. UNESCO akcentuoja globalaus pilietiškumo ugdymo būtinybę tam, kad bet kokio amžiaus besimokantieji būtų empatiški, jautrūs savo ir kitų tapatumams, etiški kito atžvilgiu. Kalbėdami apie globalaus piliečio ugdymą, suprantame, kaip svarbu neužsidaryti europocentriškame kontekste. Atvirkščiai, turime būti jautrūs, empatiški, smalsūs daug platesnių kontekstų atžvilgiu. Tad VU Ugdymo mokslų institute visose studijų programose skiriame dėmesį tarpkultūriniam ugdymui ir ieškome būdų, kaip su studentais analizuoti ir suprasti skirtingus kultūrinius kontekstus“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. Sandra Kairė.
Reaguojant į didėjantį moksleivių norą įgyti papildomų žinių apie Aziją, 2022 m. VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas inicijavo neformalių pamokų ciklo projektą „Atraskime Aziją!“. Šio projekto tikslas – supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir kitus šia tema besidominčius asmenis. Institutas siekė pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikdamas aktualią, nestereotipizuotą ir naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją. Buvo nuspręsta projektą vykdyti 45 minutes trunkančių nuotolinių pamokų apie įvairius kultūrinius reiškinius iš skirtingų Azijos regionų formatu, už pamokų vedimą paskiriant vienus geriausių Azijos specialistų Lietuvoje, dirbančius VU.
Pirmaisiais projekto vykdymo metais sulaukta apie 300 dalyvių, iš kurių 60 proc. sudarė moksleiviai ir mokytojai. 2023 m. bendras dalyvių skaičius išaugo iki 400, iš jų 75 proc. priklausė vidurinio švietimo sektoriui. Šiais metais pamokų ciklas bus vėl vykdomas nuo kovo 13 iki gegužės 8 d., į jo turinį bus įtraukta naujų temų, suformuotų remiantis pastarųjų ciklų grįžtamuoju ryšiu ir šiuolaikinėmis aktualijomis. Didėjantis dalyvių skaičius gali žymėti ne tik bendrą susidomėjimą Azijos kultūromis, bet ir poreikį integruoti naujausiais tyrimais pagrįstą informaciją į vidurinio ar kartu ir pradinio išsilavinimo programas.
Siekdamas sustiprinti pedagoginį personalą Azijos kalboms mokyti, VU šiuo metu aktyviai dirba atnaujindamas Filosofijos fakultete vykdomas profesines pedagogines studijas. Programos rengėjai planuoja į studijose dėstomus didaktikos dalykus įtraukti ir Azijos kalbų didaktiką, kurią galėtų rinktis atitinkamas bakalauro ar magistrantūros studijas baigę absolventai, siekiantys įgyti pedagogo kvalifikaciją.
The post XXI a. dažnai vadinamas Azijos amžiumi. Ar Lietuvos mokyklos tam pasiruošusios? appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
