Vilniaus universiteto rektoriui Rimvydui Petrauskui
Vilniaus universiteto Senatui
Lietuvos aukštosioms mokykloms
2021 m. spalio pradžioje Vilniaus universitetas (VU) paskelbė „Lyčiai jautrios kalbos gaires“ [ ]. Jose skelbiama, kad akademinis ir pedagoginis bendravimas (žodžiu ir raštu, publikacijos, dokumentai ir kasdienė komunikacija) turi atsižvelgti į pakitusį ir tebekintantį jautrumą lyčiai ir įvairovei.
Gairėse retoriškai klausiama „Ar tik dvi lytys?“ ir nurodoma, kad yra žmonių, suvokiančių save anapus moters arba vyro lyties, o kitų asmenų spėjimas, remiantis išore (kad yra tik vyras ar moteris), gali būti klaidingas. Tai reiškia, kad „Gairės“ formuluojamos, remiantis grynai ideologine ir savavališka, akivaizdžiausiems mokslo nustatytiems faktams prieštaraujančia spekuliatyvia prielaida, kad asmens lytis yra nesusijusi su jokiais biologiniais ir genetiniais ją sąlygojančiais veiksniais, o yra grynai socialinis konstruktas, įgalinantis individą tapatintis su subjektyviai pasirenkama kuria nors iš tik genderizmo ideologų ir propagandininkų vaizduotėje egzistuojančių ar išradinėjamų vis naujų vadinamųjų socialinių lyčių.
Pastebėtina, kad „Gairių“ autoriai nesurado jokio kito būdo lyčių įvairovei pagrįsti, kaip tik pasitelkdami argumentus iš binarinės (vyro ir moters) biologinės skirties. Gairių autoriams nepavyko paneigti, kad lietuvių kalbai būdinga skirti vyriškos ir moteriškos giminės daiktus ir bet kokie ideologiniai reikalavimai išgalvoti dar ir trečią, neutralią lytį ar lyčių daugetą gali tik sudarkyti kalbos prasminius pagrindus.
„Gairėse“ yra nustatyta lyties žymėjimo strategija – skirtingu laipsniu žymėti lyties variantiškumą ar lygybę, ardyti ankstesnių konvencijų tariamą neutralumą, sakytinėje ir rašytinėje komunikacijoje vengti nuorodų į pašnekov|i|ų ar korespondent|či|ų lytį, lyčių / giminės skirtumai turi pranykti, formos raštu turi būti beasmenės, trumpinama turi būti, praleidžiant giminę žyminčias galūnes.
„Gairėse“ pabrėžiama, kad įsipareigojimas lyčiai jautriai kalbai yra ideologinis apsisprendimas, nenurodant, kokiai būtent ideologijai ir jos atmainai (marksistiniam-lenininiam, maoistiniam komunizmui, eurokomunizmui, liberalkomunistiniam leftizmui ir kt.) atstovaujant, šiomis „Gairėmis“ siekiama įtvirtinti naują elgesio modelį ir iš pagrindų pakeisti žodinio bei rašytinio bendravimo kultūrą ir tradiciją seniausiame Rytų Europos – Vilniaus universitete.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad paskelbusi minėtas gaires, Vilniaus universiteto vadovybė ne tik pažemino universiteto akademinę bendruomenę visuomenės akyse, leisdama universitete steigti revoliucinės prievartinio visuomenės pertvarkymo instituciją, bet ir pažeidė universiteto veiklą bei akademinės bendruomenės narių tarpusavio santykius reguliuojančius teisinius ir etinius principus.
1. „Gairėse“ nurodoma, kad lygybės, įvairovės ir įtraukties nuostatos neva yra įtvirtintos Vilniaus universiteto Statute ir Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekse, esą lyčių įvairovę, lyties žymėjimo strategiją, ankstesnių konvencijų ardymą, nuorodų į asmens lytį eliminavimą, lyčių skirtumų panaikinimą, beasmenės formos įtvirtinimą, giminę žyminčių galūnių trumpinimą ir kt. lemia VU Statuto ir VU Akademinės etikos kodekso nuostatos. Tačiau pastebėtina, kad jokiuose VU teisės aktuose nėra net užuominų į lyčių ar giminės skirtumų naikinimą arba ankstesnių konvencijų ardymą bei nuorodų į asmens lytį eliminavimą ir kt. Priešingai, VU Statuto preambulėje skelbiama, kad Universiteto misija grindžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, laiduojančiais Universiteto mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę. Statuto 4 str.1 dalis skelbia, kad vykdydamas savo misiją, Universitetas . 4 str. 2 dalis nurodo, kad vykdydamas savo misiją, Universitetas. 6 straipsnis nustato, kad universiteto veikla ir santykiai tarp bendruomenės narių grindžiami mokslo, tyrinėjimų, kūrybos ir dėstymo laisvės bei dorovės principais. O Statuto 32 straipsnis įpareigoja VU Senatą užtikrinti kultūros, mokslo, tyrimų ir dėstymo laisvę Universitete. Galiausiai, VU Etikos kodekso preambulėje Universitetas deklaruoja Konstitucijos, Statuto, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatų laikymąsi, tradicijų bei vertybių perdavimą ateities kartoms, o Kodekso 12 p. nustato, kad <…> įsitikinimų, lyties, seksualinės orientacijos, ar kitokios padėties>. Taigi jokio lyčių ar giminės skirtumų naikinimo ir kitokių „Gairėse“ akcentuojamų lytiškumo nuostatų nei VU Statute, nei VU Akademinės etikos kodekse nėra.
2. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis laiduoja žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Konstitucijos 42 straipsnis užtikrina kultūros, mokslo ir tyrinėjimų bei dėstymo laisvę. O Konstitucijos 28 str. skelbia, kad „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Taigi nei VU Senatas, nei VU vadovybė, juolab atskiri VU bendruomenės nariai negali varžyti kitų asmenų Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, tarp jų, VU akademinės bendruomenės narių nusistovėjusių tarpusavio bendravimo normų, jie negali primesti kitiems akademinės bendruomenės nariams savo „ideologinio apsisprendimo“ ar ideologinių įsitikinimų dėl lyčių įvairovės, dėl lyčių ar giminės skirtumų naikinimo ir ankstesnių konvencijų ardymo.
3. Žmogaus teisių organizacijų nepasitikėjimą šiomis „Gairėmis“ kelia vien tai, kad jas rengė neprofesionalūs, su medicinos, psichologijos, bioetikos ir teisės mokslais nesusiję asmenys: ,,Gairėse“ nurodoma, kad jas rengė VU Bendruomenės vystymo skyrius kartu su TSPMI prof. Natalija Arlauskaite (rusų literatūros specialistė, pakeitusi kvalifikaciją į lyčių studijas), prof. Loreta Vaicekauskiene (kalbininkė), prof. Jurgiu Pakeriu (kalbos specialistas), Vuku Vukoticiumi (norvegų kalbos dėstytojas) ir VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ lytiškumo ugdymo lektore Akvile Giniotaite. Taigi tarp rengėjų nėra nė vieno psichologo, medicinos ar teisės specialisto, kas savaime „Gaires“ daro niekinėmis.
4. Kita vertus, VU Bendruomenės vystymo skyrius, rengdamas „Gaires“, pats pažeidė lyčių lygybės principą, kurį Universitetas deklaruoja „Įvairovės ir lygių galimybių 2020–2025 metų strategijoje“ – joje užsibrėžta „siekti lyčių lygybės <…> sudarant ir įgyvendinant lyčių lygybės planus dirbančiųjų ir studijuojančiųjų atžvilgiu…> Tačiau, sprendžiant iš pavardžių, „Gairių“ rengėjų sudėtis visiškai nereprezentuoja lyčių lygybės.
5. „Gairių“ turinys savo esme prieštarauja VU Akademinės etikos kodekso nuostatai (5 p.), kuria siekiama apsaugoti bendruomenės narius nuo suvaržymų, galimo spaudimo ir įtakos jiems darymo bei palaikyti kritinio mąstymo ir atvirų svarstymų atmosferos tradicijas.
6. Be to „Gaires“ rengė ideologiškai angažuoti asmenys. Pvz., VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“, kuriai atstovauja viena iš „Gairių“ autorių Akvilė Giniotaitė, įsisavindama užsienio fondų lėšas, propaguoja lytiškumo ir įvairovės ugdymą Lietuvos mokyklose [ ]. Šios įstaigos 2021 m. išleistose metodinėse rekomendacijose paauglių tėvams ir pedagogams „Paauglystė ir lytiniai santykiai: vedlys atviriems pokalbiams“ [ ], kalbant apie žmonių santykius, nurodoma ne berniukas ir mergaitė, arba vaikinas ir mergina, o „Žmogus Nr. 1“ ir „Žmogus Nr. 2“. Pažymėtina, kad minėtoje įstaigoje dirba visuomenei mažai žinomi asmenys – Vilma Gabrieliūtė, Rūta Pučaitė, Lina Januškevičiūtė, Austėja Račaitė, Akvilė Giniotaitė, Agnė Dulkytė, Antanas Jonušas, Rusnė Kirtiklytė, kurių profesinė kvalifikacija teikti rekomendacijas paauglių tėvams taip pat kelia pagrįstų abejonių teisės, psichologijos ir medicinos požiūriu. Nepaisant to, akivaizdžiai neomarksistinės ideologinės minėtų asmenų nuostatos šiuo metu mėginamos diegti mūsų vaikams šalies mokymo įstaigose.
7. Pažymėtina ir tai, kad viešosios įstaigos „Įvairovės ir edukacijos namai“ veikla tiesiogiai priklauso nuo visuomenei nežinomų finansavimo šaltinių, kas savaime reiškia, kad šios VšĮ veikla yra angažuota, o veiklos rezultatai negali būti objektyvūs ar nešališki. Manytina, kad būtent VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ bei jos darbuotojai talkino rengiant „Gaires“, todėl darytina išvada, kad būtent „Gairių“ rengimo užsakovai bei jų valdomi finansavimo šaltiniai ir nurodytų žmonių konglomeratas lėmė VU Bendruomenės vystymo skyriaus parengtų „Gairių“ turinį, kuriuo vadovaujantis, VU akademinės bendruomenės nariai nuo šiol privalės keisti nusistovėjusius objektyviais lyčių skirtumais (be kitų veiksnių) paremtus žmogiškus ir profesinius tarpusavio santykius ir faktiškai bus verčiami keisti iki šiol egzistavusį natūraliai susiklosčiusį bendravimo būdą ir formas.
8. Atkreipiame dėmesį, kad išvardintų asmenų neokomunistinė ideologinė pasaulėžiūra yra paremta tikėjimu ir pseudomoksliniais vidiniais įsitikinimais, nes mokslas nėra pagrindęs šių įsitikinimų jokiais objektyvais tyrimais nustatytais faktais. Todėl šių įsitikinimų sklaida ir juo labiau prievartinis primetimas akademinei bendruomenei negali tapti seniausio Rytų Europos – Vilniaus universiteto – misijos dalimi, nes pagal VU Statutą universiteto misija jokiomis aplinkybėmis negali būti palenkiama kokiai nors ideologijai (siekiama, kad Universitetas būtų per amžius gyvuojantis tarptautinis mokslo centras, kad ir kokia būtų visuomenės sankloda, šalies politinė santvarka, vyraujančios idėjos ar kalbos).
9. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“, o Konstitucijos 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi.“ Tačiau Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, jog aukštųjų mokyklų autonomija turi padėti siekti, kad aukštasis mokslas būtų kokybiškas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas). KT taip pat yra konstatavęs, kad autonomijos suteikimas aukštosioms mokykloms neatleidžia valstybės nuo konstitucinės priedermės užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, todėl aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama; priešingai, dėl to, kad yra susijusi su inter alia konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu, taip pat su valstybės biudžeto lėšų naudojimu, ši veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima (KT 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. KT199-N16/2020). Valstybine mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklos priežiūra yra užtikrinamas vienodų švietimo ir išsilavinimo standartų laikymasis (KT 2000 m. birželio 13 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai).
10. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme taip pat pabrėžiama, kad aukštosios mokyklos autonomija yra derinama su atskaitomybe visuomenei. Taigi, VU administracija negali vienašališkai nuspręsti, jog visuomenei yra priimtinas ar nepriimtinas VU ideologinis apsisprendimas (taip nurodoma Gairėse“) įtvirtinti akademinėje bendruomenėje eksperimentinę lyties žymėjimo strategiją (ardyti ankstesnių konvencijų neutralumą, komunikacijoje vengti nuorodų į lytį, naikinti lyčių ar giminės skirtumus ir kt.), nes VU nėra uždara įstaiga – joje studijuoja visos šalies jaunuoliai, kurių pasaulėžiūrai ir jausenai. „Gairės“ darys neginčijamą įtaką.
11. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos daro išvadą, kad VU „Lyčiai jautrios kalbos gairių“ atsiradimą lėmė siauros grupės asmenų suinteresuotumas gauti papildomą finansavimą iš neokomunistinę ir antimokslinę genderizmo ideologiją propaguojančių užsienio institucijų suteikiamų finansavimo šaltinių. Tačiau esminė aplinkybė yra ne tai, kad nedidelė grupė asmenų eilinį kartą gavo galimybę pasipelnyti iš niekinės, visuomenei nesvarbios veiklos, o tai, kad „Gairės“ darys neigiamą įtaką universiteto akademinės bendruomenės santykiams, kad „Gairių“ nuostatos prieštarauja konstituciniams asmens įsitikinimų laisvės principams ir paneigia konstitucines vertybes, įtvirtintas Konstitucijos 25, 26, 27, 29 ir 38 straipsniuose. O tai reiškia, kad nedidelės asmenų grupės finansiniai interesai šiuo atveju lemia daugumos akademinės bendruomenės narių konstitucinių teisių bei laisvių suvaržymą. Manome, jog demokratinėje visuomenėje tai yra netoleruotina.
12. „Gairės“, tapusios grupelės žmonių pasipelnymo šaltiniu, nepriimtinos dar ir dėl to, kad jomis vadovaujantis, universiteto studentams bus indoktrinuojama viena pasaulėžiūrinė-vertybinė orientacija ir prievarta diegiama tariamai vienintelė teisinga politinė genderizmo ideologija (tai atvirai nurodoma „Gairėse“), kuri savo esme paneigia Vilniaus universiteto misiją ir gali tapti ideologiniu užkratu šalies aukštosioms mokykloms, kurios, sekdamos VU pavyzdžiu, pasipelnymo tikslais gali ryžtis išduoti mokslo principus ir parsiduoti tikrąja to žodžio prasme „dėl gardaus valgio šaukšto“.
13. Pažymime, kad vienas didžiausių laimėjimų, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo vienos viešpataujančios ideologijos (komunistinės) monopolio panaikinimas ir akademinės laisvės atkūrimas visose mokslinių tyrimų ir studijų srityse. VU paskelbtos ,,Gairės“ yra akivaizdus mėginimas grąžinti akademinę bendruomenę į totalitarinės vienmintystės ir akademinio gyvenimo ideologinio varžymo bei politinės jo kontrolės laikus. Tai netoleruotina praktika, su ja negali būti ir nebus taikstomasi.
14. „Gairės“ yra atviras mėginimas pakirsti pasitikėjimą mokslu ir pačiu Vilniaus universitetu kaip akademine mokslo ir studijų įstaiga, faktiškai jį nublokšti į okupacinio komunistinio ideologinio obskurantizmo laikus, kai genetika buvo laikoma buržuaziniu pseudomokslu, dirbtinai gniaužiant ir stabdant jos plėtrą.
15. Pažymime, kad vadovaujantis išankstinėmis ideologinėmis ir politinėmis nuostatomis, taip pat sekant blogiausiais praeities totalitarinių režimų pavyzdžiais ir netgi juos pranokstant, „Gairėmis“ yra šiurkščiai paminami pamatiniai, pačią asmens tapatumo šerdį ir jo branduolį sudarantys giliausi sąžinės įsitikinimai, kai visiška dauguma Lietuvos akademinės bendruomenės narių (VU ir kitų Lietuvos universitetų darbuotojai ir studentai), kurie tapatina save su moterimis arba vyrais ir reiškia šį savojo tapatumo aspektą visuomenėje natūraliai susiklosčiusiomis kultūrinės ir kalbinės raiškos formomis, praranda šią pamatinę saviraiškos laisvę ir teisę. Kartu „Gairėmis“ yra vykdoma precedento neturinti ideologiškai ir politiškai motyvuota intervencija į lietuvių kalbą, siekiant griauti ne tik istoriškai susiklosčiusią jos gramatinę struktūrą, bet keisti net ir jos žodyną, kuri savo mastais ir įžūlumu pranoksta okupacinio režimo taikytas kalbos ideologinio perdirbinėjimo bei darkymo praktikas.
16. Pabrėžiame, kad steigimas seniausiame Rytų Europos universitete bet kokių viešų struktūrų, kurios įpareigotų žmones elgtis, naikinant lyčių skirtumus, yra sąmoningas Konstitucijos 38 straipsnio, įtvirtinančio lyčių skirtumą kaip vieną pagrindinių konstitucinių vertybių, pažeidimas ir dėl to jis yra niekinis.
17. Kita vertus, asmenys, kurie save vadina „belyčiais“, iš tiesų tokiais savęs nelaiko. Šie asmenys tik nenori būti tuo, kuo yra: biologinis vyras psichologiškai nori būti moterimi, o moteris – vyru. Tai reiškia, kad šie asmenys lyčių skirtumo faktiškai neneigia, tik nori priversti kitus tą skirtumą neigti. O tai prieštarauja ne tik protingumo kriterijams, bet yra akivaizdi agresija prieš Konstituciją, o svarbiausia – prieš pačią žmogaus gyvybę, jos ateitį, nes gyvybė kyla iš lyčių skirtumo (iš priešybių vienybės).
18. Esame įsitikinę, jog minėtų „Gairių“ nuostatos yra spaudimas visuomenei, kad ji būtų psichologiškai pasiruošusi savęs sunaikinimui per žmogiškosios gyvybės šaltinio – lyčių skirtumų panaikinimą. O tai, kaip minėta, yra dar viena destruktyvi tarptautinių kultūrmarksistų įkvėpta akcija, siekianti griauti „buržuazines“ visuomenes iš vidaus, šiuo atveju – naikinant jų biologinės gyvybės šaltinį. Todėl, veikdami prieš lyčių skirtumus, šie asmenys veikia prieš Konstituciją, mokslą, gamtos dėsnius ir sveiką protą.
19. Atkreipiame Lietuvos akademinės bendruomenės dėmesį: nedera turėti iliuzijų, kad šios „Gairės“ tėra nereikšmingas išpuolis prieš vienos aukštosios mokyklos (VU) akademinę bendruomenę. Priešingai, tai nuoseklus ideologinis mėginimas šalies aukštosiose mokyklose administraciniu būdu laužyti ne tik biologinius, lingvistinius, bet ir pačius stabiliausius, visos istorijos išbandytus visuomeninės sistemos formavimo pagrindus. Šiose „Gairėse“ istorikai lengvai gali atpažinti Rusijos bolševikines seksualinės revoliucijos praktikas, kurias buvo priverstas stabdyti net pats J.V.Stalinas. Neokomunistinė seksualinė revoliucija nėra nė kiek blaivesnė už bolševikinę proletarinę revoliuciją. Todėl šalies mokslininkams prasminga būtų įkurti istorikų sekciją, kuri rimtai ištirtų šią patirtį kartu su visais jos padariniais ne tik Rusijai, bet ir Vakarų pasauliui.
Atsižvelgdamos į tai, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos siūlo Vilniaus universiteto Senatui ir Vilniaus universiteto rektoriui:
1. Nedelsiant atšaukti Vilniaus universiteto „Lyčiai jautrios kalbos gaires“.
2. Sudaryti kompetentingą mokslininkų komisiją, į kurią įeitų teisės, filosofijos, psichologijos, medicinos ir kitų mokslų specialistai, „Gairių“ nuostatų atitikčiai šalies Konstitucijai ir VU Statutui įvertinti.
3. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 9 str. nustato, jog svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai yra sprendžiami referendumu, kviečiame Universiteto vadovybę paviešinti visuomenei Vilniaus universiteto „Lyčiai jautrios kalbos gaires“ rengusių asmenų sąrašą ir šiems asmenims už minėtų „Gairių“ parengimą išmokėtas sumas – asmenų siūlymai naikinti lyčių skirtumus laikytini vienu iš svarbiausių Tautai rūpimų klausimų, ir tai neabejotinai yra viešasis visuomenės interesas.
Kviečiame Lietuvos akademinę bendruomenę ryžtingai pasipriešinti mėginimams ideologiniu pagrindu aukštosiose mokyklose suvaržyti mokslo, minties ir sąžinės laisvę. Kviečiame pritarti šiam pareiškimui, platinti jį mokslo ir švietimo įstaigose, rengti peticijas ir protesto akcijas, nes tokių suvaržymų pradžią Lietuvoje ženklina minėtos „Gairės“.
Pareiškimą rengė Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija o jam pritarė Lietuvos kultūros kongreso, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, Lietuvos tėvų forumo atstovai. Pareiškimui taip pat pritaria mokslininkai prof. Bronius Genzelis , prof. Alvydas Pauliukevičius, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Artūras Judžentis, dr., prof. Saulius Arlauskas, habil dr., prof. Alfonsas Vaišvila, dr. Jonas Jasaitis, habil. dr., prof. Aloyzas Sakalas, habil dr., prof. Arvydas Janulaitis, habil dr., prof. Kęstutis Jarašiūnas, dr. Aldonas Pupkis, dr. Jūratė Laučiūtė, Albertas Žostautas.
P.S. Pritariančiųjų sąrašas nuolat pildomas ir bus skelbiamas viešai.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis
