10 Rgp
Ortoreksija – kas tai?
Šiais laikais mityba ir sveikas gyvenimo būdas užima didelę dalį mūsų gyvenimo. 
Įsijungus savo išmaniuosius telefonus ir atsidarius juose internetinius portalus mes matome daug informacijos apie sveiką mitybą, sveiką gyvenimo būdą, sportą, ekologiją ir įvairias dietas. Informacijos gausa mažiau ar daugiau paliečia kiekvieną, priverčia susimąstyti apie savo mitybos ypatumus, o dėl liguisto požiūrio į sveiką mitybą vis dažniau diagnozuojamas naujas sutrikimas – ortoreksija.
Ortoreksija yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingas obsesinis sveikos ir tinkamos mitybos troškimas, kurį dažnai lydi reikšmingas maisto pasirinkimo apribojimas. Nors ši būsena yra tyrinėjama nuo 1997 m., ji dar nėra įtraukta į oficialų ligų sąrašą. Kai kurie psichiatrai ortoreksiją apibrėžia kaip „maniakišką sveikos mitybos maniją“. Ortoreksija suprantama kaip kartais priverstinė fiksacija vartoti tik išskirtinai sveiką maistą.
Šis sutrikimas labai panašus į anoreksiją. Pagrindinis bruožas, skiriantis ortoreksiją nuo anoreksijos, yra tas, kad anoreksija sergantis asmuo sutelkia dėmesį į svorį, o ortoreksija sergantis žmogus nori būti grynas, nepaveiktas išorinių veiksnių (pesticidų, chemikalų, maisto priedų ir t.t.). Anoreksija sergantys žmonės turi iškreiptą kūno vaizdą, kuriame jie save laiko storais, nepaisant to, kokie iš tiesų liekni yra. Sergantieji ortoreksija nuolat kovoja su savęs pasibjaurėjimo ar teršimo tuo, ką valgė, jausmais, kad ir kaip atidžiai stebėtų savo mitybą. Abi sąlygos susijusios su kontrole: anoreksikas siekia nuolat mažinti svorį, o ortoreksikas jaučiasi priverstas pasiekti mitybos tobulumą – jaustis visiškai švarus, tyras ir skaidrus.
Kai tariama maisto kokybė tampa svarbiausiu kriterijumi renkantis
maistą, tuomet šie žmonės paniškai ima bijoti valgyti bet ką. Ortoreksija sergantys žmonės neadekvačiai
siekia valgyti tik sveiką, ekologišką ir
natūralų maistą. Kartais pasirenkama itin ekstremali dieta, po kurios neretai ima ryškėti sveikatos problemos. Be sveikos mitybos fiksavimo ir nesveiko maisto vengimo, tai apima nuolatinį (psichinį) sveikos mitybos tyrimą, taip pat mitybos taisyklių nustatymą ir griežtą jų laikymąsi. Maisto kokybė yra lemiamas pasirinkimo kriterijus.
Ortoreksikai turi labai griežtus valgymo įpročius. Kai kurie asmenys apsieina be atskirų maisto produktų (pvz., cukraus), kiti ištrina ištisas maisto produktų grupes. Maistinės medžiagos, vitaminų ir mineralų kiekis ar kitos gyvybiškai svarbios medžiagos tiriamos, lyginamos ir vertinamos ypač atsargiai. Maistas, neatitinkantis individualiai nustatytų sveikatos reikalavimų, kartais priskiriamas kategorijoms „sveikas“ ir „nesveikas“ arba net „draudžiamas“ ir „leidžiamas“ – galbūt nesąmoningai.
Valgydami tai, kas neatitinka jų poreikių, atsiranda nesėkmės, kaltės jausmas ir kontrolės praradimas. Baimindamiesi patekti į situaciją, kai vakarėlyje ar susirinkime reikės valgyti ką nors „nesveiko“ (pvz., pyragą), asmenys, sergantys ortoreksija, gali geriau pasirinkti nebendrauti su kitais žmonėmis.
Kadangi sergantys asmenys masiškai riboja savo mitybą, kai kuriais atvejais maisto pasirinkimas gali būti vienpusis, todėl yra ilgalaikis energijos, maistinių medžiagų ir įvairių vitaminų bei mineralų trūkumo pavojus. Gali atsirasti nepakankama mityba, ko pasekoje seks svorio netekimas. Be fizinių padarinių, šis sutrikimas taip pat gali sukelti socialinę izoliaciją ir pabloginti gyvenimo kokybę.
Ortoreksijos simptomai:
-mintys nuolat sukasi apie sveiką mitybą ir nesveiką mitybą;
-jų mityba laikoma vienintele teisinga;
-jie jaučiasi geriau prieš kitus už tai, kad sveikai maitinasi;
-grynumo ir kontrolės jausmas, kai laikomasi visų taisyklių;
-apimantis nesėkmės ar kaltės jausmas, kai pažeidžiamos mitybos taisyklės;
-kitus mokina kaip teisingai maitintis;
-daugelis maisto produktų yra tabu, nes jie vertinami kaip „nesveiki“;
-„draudžiamų“ maisto produktų sąrašas nuolat auga;
-baudų skyrimas sau (pvz., pasninko dienos), jei nesilaikoma mitybos taisyklių;
-mėgavimasis ir norai vis labiau ignoruojami, svarbu tampa tik sveikatos aspektas;
-socialinis pasitraukimas ar net izoliacija, pvz., nevalgymas kartu su šeima, atsisakymas susitikti su draugais kavinėje.
Pastebėjus šiuos simptomus, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie vėl padėtų pasiekti pilnatvę, kad maistas netaptų priešu ir gyvenimas neapsunkėtų.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė Roberta Mežetė
Informacijos šaltiniai:
