Automatizavimo ir skaitmenizavimo galimybės gamybos, paslaugų ar ypač jūrų verslo srityse itin domina verslą, tik dar nėra pilnai išnaudojamos ar suvokiamos. Jau šiandien egzistuoja įrankiai, leidžiantys prie interneto prijungti kone kiekvieną daiktą ar įrankį, realiu laiku jį valdyti ir analizuoti duomenis, o virtualioje aplinkoje galima modeliuoti ir simuliuoti tiek pavienius robotus, tiek ištisas gamyklas ar uostus. Visgi tiek įgyvendinant didžiuosius skaitmenizacijos projektus, tiek žengiant pirmuosius žingsnius, būtinos ne vien technologijos, bet ir ekspertinės žinios, bendradarbiavimas, kiekvieno organizacijos darbuotojo įtraukimas.
Apie tai praėjusį ketvirtadienį diskutavo Lietuvos jūrinio klasterio kartu su Klaipėdos mokslo ir technologijų parko surengtos virtualios konferencijos “Digital Transformation” dalyviai. Kadangi skaitmenizacija yra itin platus ir įvairus reiškinys, renginyje dėmesys buvo skirtas tiek praktiniams pavyzdžiams, tiek Baltijos jūros regiono mokslo institucijų projektams, tiek ir iššūkiams bei žmogiškiesiems aspektams.
Renginį pradėjo „Logistics Initiative Hamburg“ inovacijų projektų vadovas Thomas Brauner, pristatęs Vokietijos federalinės švietimo ir tyrimų ministerijos finansuojamą „Hansebloc“ projektą, kuriame keliolika viešojo ir privataus sektoriaus atstovų plėtoja transporto ir logistikos sektoriui skirtą „blockchain“ technologija grįstą saugų dokumentų ir informacijos apsikeitimo sprendimą. Šios organizacijos technologija ne tik padeda atsikratyti popierinių dokumentų, bet ir įvairių sensorių pagalba mažina rankinio darbo kiekį. Sprendimas taip pat yra atviras kitiems rinkos dalyviams vystyti naujas funkcijas.
Visgi skaitmenizacijos galimybės yra gerokai įvairesnės nei popierių pakeičianti programinė įranga ir sistemos. Didžiulę vertę gali kurti įrankiai, skirti modeliuoti ir simuliuoti įvairiausias veiklas – nuo gamyklų ar ištisų uosto darbo iki pavienių pramoninių robotų. Renginio metu „Moffatt & Nichol Baltics“ atstovas Christian Blauert demonstravo uosto skaitmeninių dvynių platformą, leidžiančią į virtualią erdvę perkelti ištisų uostų ar konteinerių terminalų veiklą, o tuomet saugiai išbandyti naują infrastruktūrą ar kitokius veiklos modelius. Tokiame skaitmeniniame dvynyje atradus optimaliausius sprendimus, juos galima perkelti ir į realų pasaulį.
Panašiu principu dalinosi ir Ossi Vihervirta, Suomijos Turku mašinų technologijų centro robotikos ekspertas, demonstravęs robotų ir jų aplinkos programavimo galimybes. Tai leidžia išbandyti robotizaciją ir konkretaus roboto funkcijas be didelių pirminių investicijų.
Renginyje kalbėjo ir Klaipėdos LEZ atstovai, dalyviams pristatę mūsų Industrinių inovacijų kompetencijų centro viziją. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų – sukurti terpę dalintis skaitmenizacijos ir robotizacijos patirtimi, konsultuotis bei konkrečias idėjas pirmiausia išbandyti virtualioje aplinkoje.
Seminare savo projektus, skirtus dalintis žiniomis ir patirtimi, pristatė ir KMTP partneriai – Talino technologijų universiteto bei Talino inovatyvių gamybinių inžinerinių sistemų kompetencijų centro (IMECC) atstovai, didelio masto skaitmenizacijos ir automatizacijos sprendimus aptarė “Schneider Electric”, o mažuosius ir pirmuosius – “Erobotai”.
Renginį vainikavo Norvegijos laivybos milžinės „Wilhelmsen“ atvirų inovacijų viceprezidento Nakul Malhotra pranešimas, kurio pagrindiniai akcentai buvo tai, kad keli programuotojai ir duomenų mokslininkai įmonėse nesukurs efektyvios skaitmenizacijos. Tam reikalingas požiūrio keitimas ir darbuotojų įtraukimas: technologijas pirmiausia reikia traktuoti ne kaip pagalbinį įrankį, o kaip verslo ašį, žmonėms reikia ne liepti, o juos įgalinti ir pasitikėti, hierarchinį sprendimų priėmimą keisti drąsa eksperimentuoti ir reaguoti į pokyčius.
„Inovacija nėra lygu išradimui. Inovuoti bei kurti vertę galima perdėliojant kokius nors procesus ar ryšius. O tam reikalingi žmonės, komunikacija su jais bei tarp jų“, – sakė N. Malhotra.
Pasak vieno renginio organizatorių, KMTP plėtros vadovo Andriaus Sutniko, stebint tempus, kuriais skaitmenizacija keičia verslo procesus, akivaizdu, jog technologijos tampa viso ko pagrindu. Tad itin svarbu plėsti žinių lauką atrandant naujas skaitmeninių sprendimų pritaikymo galimybes:
„Lengviau augti drauge su tais, kurie turi apčiuopiamos patirties įgyvendinant šios tematikos projektus, tad išties džiugu, kad ėmęsi organizuoti šį renginį nepristigome norinčių ir galinčių pasidalinti savo praktiniais pavyzdžiais bei įžvalgomis“, – teigė A. Sutnikas.
Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas džiaugėsi, kad uostamiestis kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu organizuoja tokias žinių bei kompetencijų apsikeitimo iniciatyvas.
“Galimybės tikrai neeilinės, bet kiekvieno verslo padėtis, iššūkiai bei atitinkamai galimi sprendimai yra individualūs. Tinkamiems sprendimams būtina plati ir nuodugni analizė, konsultacijos tiek su teoretikais, tiek su praktikais. Todėl džiugu, kad Klaipėda pamažu tampa šios srities kompetencijų centru, vienija skaitmenizacijos ekspertus iš viso pasaulio bei padeda užmegzti vertingas partnerystes”, – sakė E. Kiudulas.
