2021 09 22
Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys dalyvavo Kaune vykusiame renginyje, kuriame buvo paskelbta „Kaunas 2022“ ir kitų kitąmet Europos kultūros sostinėmis tapsiančių miestų – Ešo prie Alzeto ir Novi Sado programa. Pateikiame ministro sveikinimo kalbą.
„Žvelgdamas į šią auditoriją matau daugybę pažįstamų veidų, su kuriais turėjau malonumo būti prie pačių šios programos ištakų. Tiesa, laimėjus šį titulą turbūt visiems mums atrodė, kad praeis dar daugybė laiko, kol ši vizija taps realybe. Dabar matome, kad realybė jau yra čia pat – liko vos keli mėnesiai, ir Kaunas perims Europos kultūros sostinės karūną. Pirmininkavimas Europos Tarybai ir Europos kultūros sostinės programa yra didžiausi, ambicingiausi ir sudėtingiausi panašaus formato iššūkiai, galintys tekti šaliai. Tačiau iššūkiai reiškia ir galimybes, o būtent jų Kaunui atsiveria daugybė.
Ankstesnių šio titulo savininkų patirtis neleis sumeluoti: Europos kultūros sostine paprastai netampa miestai, kuriuose viskas yra aišku ir pastovu, kuriuose visos problemos išspręstos, visi klausimai atsakyti. Tai – šansas ne stovinčio vandens telkiniui, o srūvančiai pokyčių upei. Kaunas jau rengdamas šios programos paraišką išgyveno virsmą, jis iš tiesų ėmė keistis, atsiverti, laisvėti. Jo istoriją daug metų ženklinęs „temporary“ iš tiesų išaugo į kitą terminą – „contemporary“. Aš nuoširdžiai tikiu, kad Europos kultūros sostinės titulas suveiks ir kaip katalizatorius, kuris dar labiau suintensyvins pokyčių ritmą.
Todėl žvelgiant į artėjantį įvykį mums visiems svarbu nepamiršti, kad vietos kontekstai šioje programoje ne mažiau svarbūs nei tarptautinė dimensija. Visų pirma pati vietos bendruomenė turi pajusti kultūrinį, šiuolaikinį virsmą – ir ne tik pajusti, bet ir pati aktyviai į jį įsitraukti. Kaimynystė, bendruomenių veiklos, žvilgsnis į artimiausius kontekstus, vietos žmonių kuriami naratyvai – visa tai būtina tam, kad pasibaigę Europos kultūros sostinės metai mums paliktų susiformavusias naujas tradicijas, užsimezgusius tvirtus bendruomeninius ryšius, prasidėjusias naujas iniciatyvas.
ORIENTAL šokio vakaras
Miestui, kuris tampa Europos kultūros sostine, ne mažiau nei ateities vizija svarbus ir aiškus santykis su savo šaknimis. Mums pasisekė – mes šį titulą švenčiame mieste, kurį tarpukarinė modernizmo architektūra išskiria iš viso pasaulinio konteksto. Todėl aš tikiu, kad šis titulas dar labiau paskatins mus pamatyti, kokį lobį turime čia pat, savo gatvėse. Kad šiandien didesnio rūpesčio ir meilės reikalaujantys tarpukariniai pastatai sulauks solidžių dėmesio injekcijų, o Kauno – Europos kultūros sostinės programoje deramą garbingą vietą ras Kauno centrinio pašto pastatas. Ir kad pradėję nuo tarpukario mes atidžiau bei pagarbiau pažvelgsime ir į kitas epochas, kurių kiekviena savaip paženklino šį miestą. Kaunas buvo vienintelis tiesiogiai su Hanzos sąjunga susijęs Lietuvos miestas. XIX ir XX amžių sandūrą Kaune paženklino tvirtovės sistema. Savus ženklus čia paliko sovietmetis, savas linijas čia brėžia XXI amžiaus visuomenė ir architektūra. Šitaip vienoje palyginti nedidelėje teritorijoje mes matome visą epochų ir santvarkų kaleidoskopą, galų gale – visą nepaprastą, sudėtingą, permainingą istoriją, kuri yra esminė europietiško identiteto dalis.
Baigdamas noriu prisiminti šviesios atminties kaunietį filosofą Leonidą Donskį, kuriam pagerbti kaip tik vakar Kaune vyko tarptautinė konferencija. Leonidas Donskis yra sakęs, kad europietiškas solidarumas slypi kultūroje. Būtent to mums visiems ir noriu palinkėti – daugiau europietiškumo, daugiau solidarumo ir daugiau kultūros.“
