2021 10 08
Lietuvą pasiekė pirmoji Europos Komisijos (EK) finansinės paramos dalis neteisėtos migracijos krizei suvaldyti. Tai – Vidaus reikalų ministerijos derybų su EK rezultatas. Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje lankėsi EK delegacija ir įvertino situaciją bei Lietuvos poreikius, kilusius dėl Baltarusijos režimo organizuoto neteisėtų migrantų antplūdžio. Po šio vizito buvo priimtas sprendimas skirti Lietuvai 37 mln. eurų paramos.
„Jau gavome 29,6 mln. eurų, likusi paramos dalis mus pasieks vėliau. Ši parama skirta padengti Lietuvos patirtas išlaidas dėl neteisėtos migracijos valdymo bei užtikrinti bazinių paslaugų suteikimą į Lietuvą patekusiems migrantams. Europos Sąjunga solidariai prisiima atsakomybę, o našta Lietuvos biudžetui mažėja. Dėkoju Europos Komisijai už pagalbą mūsų šaliai“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Europos Komisijos skirtomis lėšomis bus padengtos Lietuvos patirtos išlaidos, susijusios su migrantų apgyvendinimu, šių vietų saugumo užtikrinimu, maitinimu, švietimu, taip pat su migrantų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra, prieglobsčio procedūromis, kitomis būtinomis paslaugomis.
Be to, šios lėšos bus skirtos pareigūnų atlyginimų priedams padengti. Sprendimai mokėti priedus pareigūnams buvo priimti vos paskelbus ekstremalią situaciją, nelaukiant žinių iš Europos Komisijos dėl skiriamo finansavimo.
Pareigūnams, dirbantiems stovyklavietėse su migrantais bei užtikrinantiems migrantų stovyklaviečių apsaugą, skirtos 30 proc. priemokos, o 20 proc. priemoka – pareigūnams, organizuojantiems ir vykdantiems viešosios tvarkos užtikrinimo stovyklaviečių savivaldybių teritorijoje funkciją, be leidimo pasišalinusių iš stovyklaviečių nelegalių migrantų paieškos, lydėjimo į gydymo įstaigas ir kitas panašias funkcijas.
Didžiausios 50 proc. atlyginimo dydžio priemokos skirtos pareigūnams, kurie saugo valstybės sieną, tačiau šios priemokos mokamos išskirtinai valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat pareigūnai, kurie dėl įtemptos situacijos negalėjo pasinaudoti atostogomis, turėjo galimybę nuvykti į sanatorijas Palangoje ar Druskininkuose.
„Pareigūnai susidūrė su sudėtinga situacija, jie nuolat yra priešakinėse linijose, patiria didelę psichologinę įtampą, todėl būtina pasirūpinti atlygiu už jų darbą neskaičiuojant valandų bei suteikti galimybę bent trumpam atsikvėpti“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Lietuva, spręsdama migrantų krizę, dvišaliu pagrindu sulaukė iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos ekspertinės pagalbos, technikos, modulinių namelių, koncertinos. Be to, iš Austrijos, Estijos, Lenkijos ir Slovėnijos atvykę pareigūnai kartu su mūsų pasieniečiais dirba Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir padeda valdyti neteisėtos migracijos keliamus iššūkius.
Pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos – palapinių ir modulinių namelių, lovų, antklodžių, baldų, elektros generatorių, šildytuvų ir kitokios migrantams apgyvendinti reikalingos įrangos iš 18 šalių. Iš Čekijos Lietuva sulaukė finansinės paramos – 13,5 mln. Čekijos kronų (apie 530 tūkst. eurų) kovojant su neteisėta migracija ir saugant išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną.
Lietuvoje dirba „Frontex“, Europolo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų atlikėjai, kurie padeda sparčiau ir efektyviau įveikti migrantų krizę.
Primename, kad šių m. rugsėjo mėn. Europos Komisija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašė projekto „Skubus atsakas dėl neproporcingo trečiųjų valstybių piliečių antplūdžio į Lietuvą iš Baltarusijos“ finansavimo sutartį, pagal kurią Lietuvai ekstremalios situacijos atveju skiriamas 36 796 960.16 eurų Europos Sąjungos finansavimas. Lietuva prie projekto įgyvendinimo taip pat prisidės ir valstybės biudžeto lėšomis. Siekiant sklandaus projekto įgyvendinimo Europos Komisija atliko 80 proc. dydžio avansinį mokėjimą.
Projektą įgyvendina Valstybės sienos apaugos tarnyba kartu su Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Migracijos departamentu ir Pabėgėlių priėmimo centru. Artimiausiu metu planuojama projektą papildyti naujomis veiklomis jų įgyvendinimui pasitelkiant Sveikatos apsaugos ministeriją bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis